Ajatara (suom. Ajattara, est. Äijattar) – suomų mitologinė būtybė, piktoji dvasia, gyvenanti miškuose. Tai moteriška dvasia, turinti slibino, gyvatės formą. Pasakojama, kad ji yra visų demonų motina, nešanti ligas ir epidemijas, maitinanti gyvates. Kiekvienas, ją pamatęs suserga. Sietina su lietuvių mitologijos Aitvaru. Pavadinimas matyt kilęs iš suomių kalbos žodžio ajattaa (sekti, vykdyti).
|
||||||
|
Devynios negandos – suomių mitologijoje – negandos, nešamos blogio, chaoso, nelaimių deivės Loviataros. Tai devyni sūnūs, kurie užgimė iš vėjo (arba siaubūno Iku-Turso). Iku-Tursas, Meritursas, Turisas – suomių mitologijoje – klastinga jūrų pabaisa. Dabartinėje suomių kalboje Meritursu vadinamas aštuonkojis. Išvaizda nežinoma, bet nupasakojamas kaip barzdotasis, Tuonio ožys, tūkstantgalvis, tūkstantragis. Kartais sakoma, kad gyvena Pohjoloje. Dalyje mitų Iku-Tursas laikomas devynių negandų tėvu. Įvardijamas Uko sūnumi. Dar siejamas su skandinavų tursais. Mykolas Agrikola, vardindamas Tavastijos dievus, mini Turisą, atnešusį pergalę, todėl dalies tyrinėtojų laikomas ir karo dievu. Kalevala – epinė poema, kurią XIX a. iš suomių folkloro sudarė Elias Lönnrot. 1835 m. išleista pirmoji epo redakcija, kurią sudarė 32 runos ir apie 12000 eilučių. 1849 m. pasirodė antroji redakcija, sudaryta iš 50 runų ir apie 22000 eilučių. Pavadinimas gali reikšti „Kaleva žemės“ (sudarytas su suomiška priesaga – la/lä, reiškiančia vietą). 22 795 epo strofos suskirstytos į 50 giesmių. Epe atsispindi du pasauliai. Loviatara (suom. Loviatar) – suomių mitinė dievybė, baisiausia iš požemių valdovo Tuonio dukterų. Vaizduojama kaip sena, akla, apsukri ragana, blogio, nelaimių įsikūnijimas. Ji turi devynis vaikus – devynias negandas, skirtas žmonėms. Minima Kalevaloje. Nesutariama, ar Louhi yra atskira dievybė, ar Loviataros sinonimas. Perkele – suomių mitologijoje griaustinio dievas. Taip pat vadinamas Ukko (senuoju), Larsu (trumpumu) ar Ylijumala (vyriausiuoju dievu). Pavadinimas yra indoeuropietiškos kilmės, kaip ir baltų Perkūnas ar slavų Perunas. Perkele suomių kalboje tapo keiksmu, reiškiančiu Šėtoną, kadangi įvedus krikščionybę daugelis suomių dievų buvo demonizuoti. Pohjola – suomių mitologijoje – mitinė šiaurės žemė, Kalevos žemės priešingybė. Tai šalta, laukinė žemė, blogio karalystė, valdoma blogio valdovės Louhi. Pasak Kalevalos, Pohjoloje įkalintos stebuklingosios Ilmarineno nukaltos girnos Sampo. Didvyris Veinemeinenas bando jas sugrąžinti. Tapio – rytų suomių mitologijoje – miško dvasia ar dievybė. Medžiotojai jam melsdavosi prieš medžioklę. Jo žmona, miško deivė Mielikki. Tapio turėjo 4 vaikus: Annikki, Tellervo, Nyyrikki ir Tuulikki. Minimas Kalevaloje. Šiai laikais Tapio yra dažnas suomiškas vardas, taip pat nuo jo kilo Espo rajono Tapiolos pavadinimas. Tuonela – mirusiųjų, požemių pasaulis suomių mitologijoje. Estų mitologijoje vadinamas Tonela arba Manala. Kelias į Tuonelą veda per galingą sūkurį šiaurės ašigalyje. Į jį mirusiųjų vėles nuneša paukščiai. Ten patenka tiek gerosios, tiek blogosios vėlės. Tuoneloje vėlės miega, tai negyvas, šaltas pasaulis. Iš gyvųjų į Tuonelą gali patekti tik šamanas – transo metu jis nueina į požemių pasaulį ir gali išgirsti protėvių atsakymą. Tačiau jo kelyje gausu kliūčių, reikia perplaukti Tuonio upę. Grįžti taip pat sunku. Tonelos valdovai yra Tuonis ir Tuonetara. Tuonetara (suom. Tuonetar) – suomių mitologijoje – požemių karalienė, mirties, tamsos deivė, gyvenanti Tuoneloje. Dievo Tuonio sugyventinė. Turi blogį nešančias dukras Loviatarą, Kivutarą, Vamatarą. Atvykusias mirusiųjų vėles pasveikina su ąsočiu, pilnu kirmėlių ir varlių. Tuonetara yra Louhi sesuo. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||