Nornos

Skandinavų mitologijoje nornos – trys žemesniosios deivės, lemiančios žmogaus likimą gimstant. Priklauso dysėms kartu su valkirijomis.

Savo funkcijomis ir skaičiumi panašios į graikų moiras, romėnų parkas. „Jaunesniojoje Edoje“ minimos trys nornos: Urdė („likimas“), Verdanti („tapsmas“) ir Skulda („pareiga“). (Skulda taip pat buvo valkirijos vardas). Vaizduojamos kaip trys moterys: Urdė – sene, Verdanti – vidutinio amžiaus moterimi, o Skulda – visai jauna mergina.

Nornos ne tik nulemdavo žmogaus likimą, bet taip pat padėdavo gimti. Jos šiek tiek giminingos valkirijoms, kurios, skirtingai nei nornos, žmonių (karių) likimą nulemdavo mūšio lauke. Valkirijos kartu su nornomis sudaro žemesniųjų dievybių grupę, vadinamą dysėmis. Nornos gyveno po likimo medžio Igdrasilo šaknimis, kiekvieną dieną jas laistydavo iš Urdo šaltinio, o ant medžio šaknies išraižo kiekvieno žmogaus likimą.

Pagal kitą versiją minima, kad nornos gyveno po Bifrosto tiltu, kur jos audžia likimą. Kiekvienas žmogus turi gyvenimo siūlą, kurį audžia nornos, siūlo ilgis ir storis atitinka žmogaus gyvenimą. Dievai kaip ir žmonės turi savo gyvenimo siūlą, tačiau nornos neleidžia dievams pažiūrėti, koks jų siūlas. Nornos nėra įtakojamos kitų dievų (analogiškai graikų mitologijai).