Skandinavų mitologijoje Frėja – vaisingumo deivė, Njordo ir Skadi duktė, Freiro sesuo. Vanų grupės deivė, po dievų karo asų įkaitė. Buvo ištekėjusi už Odino, susilaukė dviejų dukterų Hnosos ir Gersimi.
Frėja buvo laikoma pačia trokštamiausia deive. Turėjo nuostabų vėrinį Brisingameną ir apsiaustą su erelio plunksnomis, kuris apsivilkusiam leisdavo pasiversti į bet kokį paukštį. Apsiaustą buvo paskolinusi Lokiui, kai šis keliavo vaduoti Idunos. Frėja labai mėgo brangenybes, vieną savo dukterų pavadino „Hnos“, kas reiškia „brangenybė“.
Kai ji panorėjo nuostabaus vėrinio Brisingameno, kurį pagamino keturi dvergai: Alrikas, Berlingas, Greras ir Dvalinas; Frėja užmokėjo praleisdama po naktį su kiekvienu amatininku, iš viso keturias naktis. Vėliau Lokis pavogė Frėjos vėrinį. Lokį nugalėjo ir vėrinį grąžino Heimdalas.
Jos nuolatos siekia milžinai, minima, kad keli jotunai jai piršosi, buvo ją pagrobę. Frėja visada pasiūlymus tekėti atmesdavusi. Buvo ištekėjusi tik už dievo Odino. Dvi Odino žmonos, Frėja ir Frigė kartais yra tapatinamos, tačiau yra skirtingos deivės, kurių skirtingos funkcijos, asmenybės bei simboliai. Frėja ir Frigė dažnai vaizduojamos drauge.
Palikite komentarą