Saturnas

Romėnų mitologijoje Saturnas (lot. Saturnus) – vienas iš seniausių dievų. Graikų mitologijoje Saturno atitikmuo – Kronas. Žmona Opė (graikų Rėja), su kuria buvo Jupiterio, Cereros, Veritos (Veritas) ir daugelio kitų dievų tėvas.
[Daugiau…]

Sibilės

Sibilės – graikų ir romėnų mitologijoje moterys, dievo Apolono apdovanotos pranašystės galiomis. Sibilės gyvendavo urvuose ir niekieno neprašomos, apimtos transo, pranašaudavo dievų valią hegzametru. Pradžioje buvo tik viena sibilė, vėliau jų skaičius išaugo iki dešimties. Sibilių pranašystės buvo surašytos devyniose knygose, bet jos neišliko.

Sumanas

Romėnų mitologijoje Sumanas – senas naktinių žaibų dievas, kuris buvo Jupiterio, dieninių žaibų dievo, oponentas. Sumano šventykla buvo pastatyta Circus Maximus vietovėje, birželio 20 d. jam buvo aukojami pyragaičiai. Vėliau Sumanas buvo užmirštas, o jo visas funkcijas perėmė Jupiteris.

Tera

Romėnų mitologijoje Tera arba Telus (lot. Terra Mater arba Tellus Mater – „Motina Žemė“) – Žemės personifikacija. Teros analogas graikų mitologijoje – deivė Gaja. Teros titulas taip pat buvo naudojamas pagerbiant kitas deives. Romėnai manė, kad ji valdo žemės drebėjimus ir lemia derlingumą. Ji taip pat buvo siejama su santuoka, motinyste, moterų ir gyvūnų nėštumu. Deivė buvo Famos motina.
[Daugiau…]

Terminas

Romėnų mitologijoje Terminas – ribų, sienų dievas. Buvo, manoma, kad jam buvo šventi akmenys, naudojami žymėti sienas.

Timoras

Romėnų mitologijoje baimės ir siaubo personifikacija, graikų Fobo atitikmuo.

Turnas

Turnas (lot. Turnus) – romėnų mitologijos veikėjas, minimas Vergilijaus Eneidoje. Jis buvo rutilų karalius. Jis Dauno sūnus, Enėjo konkurentas. Turnas atvyko į Italiją dar prieš Enėją ir merginosi Lavinijai, lotynų karaliaus Latino dukrai. Tačiau Lavinija pažadėta trojėnų princui. Junona nusprendė prailginti trojėnų kančias, todėl įkalba Turną reikalauti karo su naujais atvykėliais. Karalius Latinas nors ir labai nepatenkintas Turnu, tačiau leidžia karui įvykti.
[Daugiau…]

Vakuna

Vakuna (lot. Vacuna) romėnų mitologijoje – sabinų kilmės poilsio deivė[1]. Deivė tapatinama su Cerera, Diana, Minerva, Belona ir kitomis romėnų deivėmis. Daugiausiai garbinta jos šventykloje Tibure netoli Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus) vilos, Riečio šventame miške(Reate), ir Romoje.

Venera

Romėnų mitologijoje Venera (lot. Venus) – meilės, aistros ir sodų dievė. Amoro motina. Identifikuojama su graikų Afrodite, etruskų Turane, egiptiečių Izide, finikiečių Astarte, babiloniečių ir asirų Ištara.

Seniausia žinoma šventykla pastatyta 293 m. pr. m. e., rugpjūčio 18. Tą pačią dieną buvo švenčiama Vilia Rustica šventė, o balandžio 1 d. buvo švenčiama svarbiausia Venerai Vertikordijai skirta šventė Veneralija. 215 m. pr. m. e. pastatyta Veneros šventykla įamžinant romėnų pralaimėjimą Trasimenės upės mūšyje. Julijus Cezaris įvedė Veneros Genetriksės kultą, kur ji buvo motinystės ir šeimos deivė.
[Daugiau…]

Vertumnas

Romėnų mitologijoje Vertumnas – permainų dievas, Pomonos vyras. Jis buvo metų laikų kaitos, augalų ir sodų augimo, upės tėkmės, žmonių nuotaikos, vaisių brandos stadijų dievas. Vertumnas panorėjęs galėjo keisti formą, naudodamas šią galią pergudravo Pomoną ir įtikino ištekėti už jo. Vardas kildinamas nuo „vertere“ (kintantis).