|
-> Romėnų mitologijoje Diana – medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Jupiterio ir Latonos duktė, Apolono sesuo. Gimė Delo saloje. Atitinka graikų Artemidę.
Diana buvo skaisti medžioklės deivė, siejama su žvėrimis ir miškais. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės. Buvo garbinama dėl savo tvirtybės, atletiškos gracijos, grožio ir medžiojimo įgūdžių. Ji sudarė trejybę kartu su Egerija, vandens nimfa, kuri buvo jos padėjėja, ir Virbijumi, miškų dievu.
[Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Didonė (lot. Dido), Elisa – pagal Kartaginos įkūrimo legendą buvo finikiečių princesė, Heraklio žynio Akerbo (arba Sichėjo) našlė. „Dido“ yra finikietiškas vardas, kuris reiškia „didvyrė“. Sichėją nužudė jos brolis Pigmalionas, trokšdamas jo turto. Bėgadama nuo savo valdžios trokštančio brolio Didonė atkeliavo į dabartinio Tuniso pakrantę.
[Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Egerija – išmintinga vandens nimfa, pranašė, Dianos padėjėja. Su Diana ir Virbiju sudarė trejybę. [Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Eventas Bonas (lot. Eventus Bonus; „gera pabaiga“, „pasisekimas“) – žemdirbystės ir komercijos pasisekimo dievas. Jis užtikrino gerą pelną ir derlių. Vaizduojamas labai panašiai į graikų didvyrį Triptolemą. Pavaizduotas ant monetų maždaug 700 metų po Romos įkūrimo. Buvo imperijos monetų standartiniu atvaizdu nuo Galbos iki Galieno valdymo. Taip pat buvo atvaizduotas ant gemų ir bronzinių dirbinių.
Romėnų mitologijoje Faunas – graikų Pano atitikmuo, viena iš seniausių romėnų dievybių. Tai laukų, miškų, ganyklų, gyvulių dievas. Būta vaizdinių ir apie įvairius, ir apie vieną Fauną. Jį atitinka mot. giminės dievybė Fauna, Fatuja, kurią imta laikyti Fauno dukterimi. Vėliau jį tapo žinoma Bona Dea vardu. Fauno pranašystės, kurias dažniausiai sužinodavo per sapnus aba iš medžių ošimo, buvo Saturno metrinės formos.
[Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Febrė (lot. Febris) – deivė, kuri saugojo žmones nuo maliarijos ir karščiavimo. Yra žinoma, kad Febrė turėjo tris šventyklas senovės Romoje, viena iš jų buvo tarp Palatino ir Velabrumo. Deivei Palantino kalnas buvo šventa vieta, kur jai nešdavo vaistus, kuriais gydydavo ligonius. Manoma, kad galėjo būti kilusi iš etruskų dievo Febro kulto.
Graikų mitologijoje Femė arba Osa (gr. Φημη) – šlovės, gandų ir paskalų personifikacija. Ji buvo Gajos dukra. Romėnų atitikmuo buvo Fama. Ji apibūdinama kaip „ta, kuri inicijuoja tolesnį bendravimą“. Femė turėjo altorių Atėnuose. Mene dažniausiai vaizduojama su sparnais ir trimitu.
Feniksas – šventas mitinis paukštis kai kurių tautų mitologijoje.
[Daugiau…]
-> Romėnų mitologijoje Feronija (lot. Feronia) – vergų laisvės, laukų, miškų, vaistažolių požemio pasaulio deivė. Jai buvo šventi miškai ir fontanai. Pagrindinė kulto vieta Kapena, netoli Soraktės kalno, ir Teracina, kur ji turėjo šventyklą Campus Martius vietovėje Romoje. Feronija buvo garbinama kaip Jupiterio žmona, identifikuojama su Junona. Buvo tikima, kad tie vergai, kurie atsisės jos šventykloje ant šventojo akmens taps laisvi. Jos garbei lapkričio 15 d. vyko šventė. Feronija taip pat buvo kelionių, vandens ir ugnies deivė. Turėjo sūnų Herulą, pagal kitą versiją Feronijos sūnus buvo Erilio Prenestės valdovas.
Romėnų mitologijoje Fides („tikėjimas“) – ištikimybės deivė. Jai skirta šventykla buvo Kapitolijuje, kur Romos senatas sudarinėjo sutartis su užsienio valstybėmis, Fides saugojo jas. Taip pat buvo garbinama kaip Fides Publica Populi Romani („lojalumas Romos valstybei“).
Puslapis 3 iš 10«12345678910»
|
|