Kibelė – frigiškos kilmės graikų ir romėnų deivė. Garbinta Anatolijoje dar neolito laikais. Dažnai tapatinama su Rėja (titano Krono žmona, Olimpo dievų motina) ir Gaja, kadangi artima savo funkcijomis. Romėnams dar žinoma kaip Mater Turrita. Ji buvo kalnų ir urvų, sienų ir tvirtovių, gamtos bei laukinių gyvūnų (ypatingai liūtų ir bičių) deivė. Turėjo sūnų Atį, kuris buvo kastruotas ir prikeltas.
Atalantą ir Hipomeną pavertė liūtais, kai šie pasimylėjo vienoje iš jos šventyklų.
Jos dvasininkai ją garbindavo orgijose, šokdami ir gerdami apimti laukinės muzikos ekstazės. Kibelė ir jos sūnus Atis siejami su keista religija. Jos pasekėjai – koribantai (eunuchai šventikai) ir kuretai, ją garbindavo šokiuose, dainose ir kitokiose linksmybėse, mušdami būgnus bei daužydami skydus ir ietis.
Vaizduojama auksiniame vežime, apsupta koribantų ir kuretų. Jos karūna yra miesto sienos formos.
Palikite komentarą