Romėnų mitologijoje Diana – medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Jupiterio ir Latonos duktė, Apolono sesuo. Gimė Delo saloje. Atitinka graikų Artemidę.
Diana buvo skaisti medžioklės deivė, siejama su žvėrimis ir miškais. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės. Buvo garbinama dėl savo tvirtybės, atletiškos gracijos, grožio ir medžiojimo įgūdžių. Ji sudarė trejybę kartu su Egerija, vandens nimfa, kuri buvo jos padėjėja, ir Virbijumi, miškų dievu.
Diana buvo garbinama šventykloje ant Aventino kalvos ir Efeso mieste, kur buvo Dianos/Artemidės šventykla. Ją ypatingai gerbė žemiausi visuomenės sluoksniai ir vergai. Dianos šventyklos suteikdavo prieglobstį vergamas. Jai skirta šventė buvo rugpjūčio 13 d.
Vėlesniais laikais Diana išliko svarbia figūra. Masonai ją laikė vaizduotės, jautrumo, menininkų kūrybinio beprotiškumo simboliu. Manoma, kad Diana yra originalioji matriarchalinių bendruomenių motina deivė, ir dabartiniais laikais garbinama Dianic Wicca religijos tikinčiųjų.
Palikite komentarą