Krūminė – javų ir žemdirbystės deivė, Nijolės motina. Deivę 1582 m. mini M. Strijovskis, kuris teigia, kad deivė duodavusi visus javus. Deivei Krūminei lietuviai aukodavo sukapotų vištų mėsą, kad javai būtų tankūs ir varpingi.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Kukovaitis lietuvių mitologijoje – legendinis kunigaikštis, kuris palaidotas netoli Deltuvos. Kukovaitį mimi Lietuvos metraštis, M. Strijkovskis, T. Narbutas ir kt. Lada – slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė. Laibegelda (Luibegelda) lietuvių mitologijoje – moterų dievybė, kurią mini J. Laciskis. Į dievybę kreipiasi moterys, prašydamos, kad ji atneštų joms visokių sėklų gilės kiaute. Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė. Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones. Ji Laimos pagalbininkė. Pirmą kartą deivę 1666 m. mini Danielis Kleinas. Laukpatis (Laukpatimas) lietuvių mitologijoje – lauko, pasėlių ir javų dievas. Jam meldžiamasi, einant sėti ar arti. Saugojo pasėlius nuo ledų, kirminų ir kitokių negandų, rūpinosi geru javų daigumu, augimu ir varpų branda, jų užderėjimu. Laukpatis rašytiniuose šaltiniuose minimas retai, o tautosakoje neišliko jo net pėdsakų. Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas. Jam meldžiamasi, einant sėti ar arti. Lauksargis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, krušos). Lauksargį mini Martynas Mažvydas, kuris ją lygina su latvių Lauka mate. Lauksargis tapatinamas su Laukpačiu. Laumės yra vienos seniausių veikėjų lietuvių tautosakoje. Jos yra tarpininkės tarp žemės ir dangaus sferos. M. Gimbutienė nuomone, laumės esančios žemiškesnės už kitas deives. Jos sukiojasi žmonių aplinkoje, dirba žmogiškus darbus. Latviai jas vadina „žemės moterimis“. Laumės turi žemiško charakterio bruožų, yra panašios į moteris, būna gražios, patrauklios, impulsyvios, iracionalios. Tačiau laumės-raganos jau pasižymi kitokiais charakterio bruožais: jos dažniausiai būna baisios išvaizdos ir yra linkusios į kanibalizmą. Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė(tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna), nublokšta į Žemę. Jos tarpininkės tarp žemiškosios ir dangiškosios sferos. Žmones apdovanodavo materialinėmis gėrybėmis, o kai kada lemdavo pražūtį ir mirtį. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||