Karvaitis senovės lietuvių mitologijoje – dievas, globojantis veršelius. Dievą mini J. Lasickis. Siejamas ir kartais tapatinamas su pan. dievu Ėraičiu.
|
||||||
|
Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia. Kaupolius (Kupolius, Kupolėlis) – deivės Kaupolės vyras. Kaupolius vaizduojamas jojantis ant žirgo, besidairantis į jaunas mergeles ir marteles ir galintis jas pagrobti. Jo reikšmė buvo mažesnė už Kaupolės. Rasa buvo Kaupolės ir Kaupolio duktė. Kauriraris – lietuvių karo ir karo žirgų dievybė. Vardo etimologija neaiški. Motiejus Strijkovskis dievą mini kaip Chaurirari ir mokslininkai niekaip nesutaria, kokia buvo pirminė lietuviška vardo forma. Kelio dievas (Kelių dievas, Keliukis) lietuvių mitologijoje – kelio dievas, kurį mini M. Strijkovskis ir T. Narbutas. [Daugiau…] Kerpyčius – senovės lietuvių mitologijoje miško dievas. Pagal J. Lasickį Jis kartu su Medeina ir Ragaine (Ragana) ir samanų dievu Šilinyčiu globojo mišką. Kirnis – senovės lietuvių mitologijoje – vyšnių, vyšnių medžių dievas. Dievą mini J. Lasickis, kuris nurodo labai konkrečiai kaip dievą, kuris globojas prie vienos tvirtovės augančias vyšnias. Pagal kitą versiją dievo vardas ir funkcijos buvo susijusios su klampyne. Kolera senovės lietuvių mitologijoje – epideminės ligos deivė, Maro palydovė. Apibūdinama kaip „juodai apsirėdžiusi ponia“, kuri važinėjasi karieta kartu su Maru. Karietoje įkintyti keturi juodi žirgai. Kovas – senovės baltų karo ir jėgos dievas, kurį mini T. Narbutas. Narbutas prilygina graikų Marsui, bei teigia, kad jo ženklai buvo žirgas ir juodas gaidys. Kriukis (Krukis, Kiaulių Kriukis, Kremata) – senovės lietuvių mitologijoje buvo užaugusių paršų ir kiaulių dievas. Tačiau jam nepriklausė maži paršeliai. Dievą mini M. Pretorijus ir J. Lasickis. Vardas kildinamas nuo globojamo gyvūno skleidžiamo „kriukio“ garso kaip ir Baubio atveju. |
||||||
|
© 2025 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||