Kalkis

Kalkis – paskutinioji (dešimtoji) Višnaus avatara, pasirodysianti einant į pabaigą Kalijugai.

Višudharmotara Puranoje jis apibūdinamas kaip tvirtas jaunuolis, jojantis ant balto žirgo, Devadutos, ir laikantis iškėlęs švytintį kardą. Nors kartais Kalkis vaizduojamas keturrankis, tačiau paprastai aprašomas kaip turintis dvi rankas. Kalkio pasirodymas, jam nužengiant iš dangaus, vaizduojamas kaip „spindinti Šviesa“.

Kalkis josiąs ant tyrumo ir galybės žirgo, atremsiąs ir sunaikinsiąs vyraujantį blogį aštriu dharmos arba teisingumo kardu. Vardas „Kalkis“ paraidžiui reiškia „tamsybės sunaikintojas“ ir pan.

Kaip rašoma Mahabharatoje, dievotas išminčius Markendaja apšvietė savo išmintimi Judhišthirą, pirmąjį iš Pandavų. Markendaja pranešęs, jog viename kaime, vadinamame Šambala, dorųjų brahmanų Višnujašos ir Sumati porai gimsiąs Kalkis. Tai įvyksią šviesią mėnulio mėnesio Vaišakhos antrąją savaitę (pagal Saulės kalendorių šis mėnuo prasideda maždaug balandžio 21 d. ir baigiasi gegužės 21 d.). Brahmanų sūnus būsiąs apdovanotas sumanumu, jėga ir narsa. Kalkis surinksiąs kitus brahmanus į grėsmingą kariuomenę, kad visiškai sutriuškintų blogį.

Jis bus atpažintas dviejų iš Devynių Nemirtingųjų, tuo metu gyvensiančių Žemėje. Tai Mahabharatos personažai Parašurama ir Ašvathama. Parašurama bus dvasinis Kalkio vadovas, mokysiąs jį iškęsti vargus.

Kalkis ves Padmą, Višnaus žmonos Lakšmės avatarą, ir susilauks dviejų sūnų – Jajos ir Vijajos. Jis atliks Ašvamedhos aukojimą, kad sunaikintų visus sugędusius karalius ir netikrus pranašus, prieš imdamasis užduoties sunaikinti blogį ir nutraukti Kalijugos vargus. Kalkis pradės Kritajugą – gerovės amžių. Pabaigęs savo darbą, jis įgis Višnaus keturių rankų pavidalą ir sugrįš į dangiškąją Vaikunthos buveinę.