Pentėjas

Pentėjas (gr. Πενθέας) – Tėbų karalius, Echiono ir Agavės sūnus.

Euripido pjesėj „Bachantė“ Pentėjas atsisakė garbinti Dionisą ir pripažinti jo dieviškumą. Dionisas priviliojo savo pusbrolį į mišką, kur menadės sudraskė jį. Tarp jų buvo ir jo motina Agavė.

Karalius Kadmas atsisakė savo sosto dėl savo amžiaus ir atidavė sostą savo anūkui Pentėjui. Pentėjas uždraudė garbinti savo pusbrolį, dievą Dionisą ir neleido moterims prisijungti prie jo apeigų. Supykęs dievas Dionisas pasiuntė Pentėjo motinai Agavei, jo tetoms – Ino ir Autonojai ir kitoms moterims pamišimą. Dėl šios priežasties Pentėjas įkalino dievą Dionisą, tačiau jam grandinės nukrito nuo rankų ir kalėjimo durys pačios atsivėrė. Dionisas priviliojo Pentėją, Kadmo dukterys pamatė jį ir pagalvojo, kad jis yra laukinis žvėris. Jos sudraskė jį į gabalus.

Ši žmogžudystė buvo taip pat ir kerštas Agavei ir jos seserims Ino ir Autonojai. Semelė besilaukdama Dioniso mirė nuo Dzeuso dieviškojo spindesio. Jos seserys šnekėjo, kad ji nesilaukė Dzeuso vaiko, o tik stengėsi nuslėpti nesantuokinius lytinius santykius su mirtinguoju, o jos mirtis buvo bausmė už melą.