Graikų mitologijoje Hesionės vardu buvo trys personažai.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Hespera (gr. Ἑσπερίδες – „vakaras“) graikų mitologijoje – vakaro personifikacija, viena iš dvylikos valandų horų. Ji su Atlantu buvo hersperidžių motina. Hespera buvo siejama su Afrodite. Afroditę lydėdavusios oreadės ir kitos nimfos. Graikų mitologijoje Hesperidės – keturios Atlanto arba Dzeuso su Temide arba Hespera dukros (arba Forkino ir Keto, arba Niktės ir Erebo). Jos yra priskiamos prie nimfų driadžių. Graikų mitologijoje Hesperija – viena iš keturių hesperidžių, Atlanto arba Dzeuso ir Temidės arba Hesperos (arba Niktės ir Erebo) dukra. Jos seserys buvo: Eglė, Eritėja, Aretuzė. Hesperidės saugojo auksinių obuolių sodą. Tas, kuris atsikąsdavo obuolio iš hesperidžių sodo tapdavo nemirtingas. Graikų mitologijoje Himalija – nimfa iš Kipro; ją pamilo tik ką gigantus nugalėjęs Dzeusas (romėnų Jupiteris). Nimfa pagimdė Dzeusui tris sūnus – prieštvaninius Rodo valdovus Kronijų, Kitą ir Spartajų. Himalijos vardu buvo pavadintas vienas iš Jupiterio planetos palydovų. Graikų mitologijoje Hipermnestros vardu buvo dvi mirtingos moterys. Danajaus duktė. Aigiptui įsakius, įvyko jo 50 sūnų ir 50 Danajaus dukterų vestuvės. Tačiau Danajas pamokė savo dukteris nužudyti savo vyrus vestuvių naktį. Vienintelė Himenestra pasigailėjo savo vyro Linkėjo, kadangi šis išpildė jos norą ir neatėmė jos nekaltybės. Danajas supyko ir ketino griežtai nubausti savo dukterį, tačiau įsikišo Afroditė, meilės dievė, ir išgelbėjo Himenestra. Su Linkėju pradėjo Danaidų dinastiją, pirmasis jų vaikas buvo Abas. Vėliau Linkėjas užmušė Danajų keršydamas už savo brolių žūtį. Pagal kai kurias versijas, danaidės po mirties buvo griežtai nubaustos – šios turėjusios nešti vandenį skylėtais ąsočiais ar rėčiais, tačiau vanduo visada ištekėdavo. Hipodamija (ar Hipodamėja) graikų mitologijoje yra karaliaus Oinamajaus dukra, Tiesto, Atrėjaus, Alkatojaus, Pitėjo motina, Pelopso žmona. Pelopsas norėjo vesti Hipodamiją, bet jos tėvas jau nužudė trylika jos garbintojų prieš tai nugalėjęs karietų varžybose (nes Poseidonas ar Arėjas jam davė greitus ar sparnuotus arklius). Oinamajus taip darė, nes pats ją mylėjo arba, pagal kitą versiją, pranašystė teigė, kad jos sūnus jį užmuš. Pelopsas (pagal kitą versiją Hipodamija) įtikino Mirtilą, Oinamajaus karietos vadeliotoją, pakeisti bronzinę ašį vaškine, jungiančią karietos ratus. Oinamajus žuvo, bet Mirtilas išgyveno. Po to Pelopsas užmušė Mirtilą, nes nenorėjo atiduoti jam pusės karalystės arba nes jis mėgino išprievartauti Hipodamiją. Mirdamas Mirtilas prakeikė Pelopsą ir jo giminę. Šis prakeiksmas persekiojo Pelopso palikuonis: Tiestą, Atrėją, Agamemnoną, Egistą, Meneląjų ir Orestą. Hipolitas graikų mitologijoje – Atėnų karaliaus Tesėjo ir amazonių karalienės Antiopės (vers. Hipolitės arba Melanipės) sūnus. Hipolitė – amazonių genties, gyvenusios Ponte, Termodono upės apylinkėse, karalienė. Šią gentį sudarė vien moteriškos lyties atstovės – puikios kovotojos. Jos mokėjo atlikti visus darbus. Augindavo tik moteriškos lyties vaikus. Karalienei Hipolitei, kaip pirmajai amazonių tarpe, karo dievas Arėjas, Dzeuso ir Heros sūnus, dovanojo juostą – diržą ginklams nešiot. Karalienė visada nešiojo tą juostą kaip valdovės garbės ženklą. Graikų mitologijoje horos – Dzeuso ir Temidės dukros. Dažniausiai mituose yra minimos trys pirmosios kartos horos. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||