|
||||||
|
Ariadnė (sen. graikų k. Aριάδνη) graikų mitologijoje – Kretos karaliaus Mino ir Pasifajos duktė. Suviliota Tesėjo padėjo jam išeiti iš Labirinto, duodama siūlų kamuolį, kurį Tesėjas vyniojo įeidamas į Labirintą ir pagal jį sugrįžo. Po savo žygio Tesėjas ją paliko miegančią Nakso saloje, kur ji tapo Dionizo žmona ir susilaukė Oinopiono. Pasak kitos legendos ji mirė nubausta Artemidės. Arkas arba Arkadas (gr. Αρκάς) graikų mitologijoje – Dzeuso ir nimfos Kalistos, kurią kerštingoji Hera vėliau buvo pavertusi meška, sūnus. Arką augino jo senelis Likaonas. Suaugęs Arkas, neatpažindamas motinos ją beveik sumedžiojo, tačiau tam sutrukdė Dzeusas, abu įkėlęs į dangų į dangų. Taip atsirado žvaigždynai – Didieji Grįžulo Ratai ir Mažieji Grįžulo Ratai. Graikų mitologija vardu Asterija vadinti 5 veikėjai: Asteriono („Žvaigždžių valdovas“) vardu graikų mitologijoje buvo trys personažai. Asterionas – Kretos karalius, Europos vyras. Su žmona susilaukė Ariadnės, Androgėjo, Deukaliono, faedros, Glauko, Katrėjo, bei buvo Dzeuso ir Europos vaikų Mino ir Radamanto patėvis. Mirė sostą palikęs Minui, kuris vėliau savo brolius ištrėmė. Pagal Karl Kerenyi ir kitus kai kuriuos tyrinėtojus, daroma prielaida, kad Asterionas ir buvo Minotauras, įkalintas labirinte. Asterionidės graikų mitologijoje – trys najadės: Akraja, Euboja, Prosimna. Upės dievo Asteriono dukterys, buvusios mažos Heros auklės. Atalanta (gr. Αταλάντη – „balansuota“) graikų mitologijoje – Šoenėjaus duktė. Jos tėvas labai norėjo sulaukti sūnaus, tačiau gimus dukrai, jis ją paliko mirti vidury miško. Artemidė pasiuntė mešką, kuri ją maitino pienu, o grupė medžiotojų ją išaugino. Atamantas (Atamas) (gr. Ἀθάμας) – graikų mitologijoje minimas Orchomeno karalius, vėjų dievo Eolo sūnus. Atamantas vedė debesų deivę Nefelę, su kuria susilaukė dviejų vaikų: Frikso ir Helės. Atamantas paliko Nefelę ir vedė Kadmo dukterį Ino. Su Ino susilaukė dviejų sūnų: Learcho ir Melikerto. Atamantas turėjo brolį Salmonėją, Tiro tėvą. Atis (Attis, Attes) graikų mitologijoje – Frygijos karalaitis, kuris neįtiko Dzeusui ir jo nubaustas nustojo vyriškumo. Miręs ir vėl atgaivintas tapo deivės Kibelės numylėtiniu. Buvo palaidotas Agdos kalne. Jo kultas su orgijomis kartu su Kibelės kultu 204 m. pr. m. e. perkeltas į Romą, kur nuo 54 m. pr. m. e. tapo valstybiniu kultu. Vėliau kartu su Mitros kultu buvo didelis ankstyvosios krikščionybės konkurentas. Graikų mitologijoje Atrėjas (gr. Ατρεύς, „bebaimis“) – Mikėnų karalius, Pelopso ir Hipodamijos sūnus, Tiesto brolis dvynys. Kartu su Aerope turėjo du sūnus: Agamemnoną ir Menalają. Auksavilnis avinas (Chrysomallos) graikų mitologijoje – būtybė, kurią dievas Hermis suteikė minijų karaliaus Atamo ir deivės Nefelės vaikams Friksui ir Helei (Hellai) gelbėtis nuo pamotės Ino persekiojimo. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||
