Ankėjus, Ankaėjus (Ancaeus) graikų mitologijoje – Dzeuso arba Poseidono ir Astipalajos (Fenikso duktės) sūnus, Samo (Samos) lelegų (Leleges) karalius. Dalyvavo argonautų ekspedicijoje, kur užėmė mirusio Argo vairininko Tifo vietą. Pagal legendą, sodinant vynuogyną Ankėjui aiškiaregys išpranašavo, kad jis negers savo vyno. Kai vynuogės sunoko, jis iš jų išspaudė sultis ir išjuokdamas aiškiaregį ketino išgerti vyno, tačiau tuo metu jam pranešė apie siautėjantį Kalidono šerną. Ankėjus padėjo puodelį ir neparagavęs vyno išskubėjo į šerno medžioklę.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Graikų mitologijoje Antėjos vardu vadinami du personažai. Antėja – daržų, pelkių, meilės ir gėlių deivė. Ji buvo garbinama Kretoje. Antėja – Lykijos karaliaus Jobato duktė. Antėja mylėjo didvyrį Belerofontą, įveikusį Chimerą, bet jis atsakė jai meilėje ir ji nusižudė. Antėjas (arba Antis berberų kalboje) graikų ir barberų mitologijoje – Gajos ir Poseidono sūnus. Jo žmona buvo Tinjija. Jis buvo nepaprastai stiprus ant žemės (savo motinos), bet pakeltas į orą pasidarydavo silpnas kaip vanduo. Jis iškviesdavo į imtynių dvikovas visus atvykėlius, sumušdavo ir nužudydavo. Antėjas rinko praeinančių keleivių kaukoles, norėdamas pastatyti savo tėvui Poseidonui šventyklą iš kaukolių. Bet atvyko Heraklis atrado jo paslaptį ir sunaikino jį. Heraklis suprato, kad negali įveikti Antėjo mesdamas žemėn, ir Antėjas suprato, kad negali įveikti Heraklio sutriuškindamas šio kaukolę. Galų gale Heraklis suprato, kad Antėjo galios šaltinis yra žemė, todėl laikė iškėlęs Antėją kol šis mirė. Graikų mitologijoje Antilochas – Nestoro ir Euridikės sūnus. Būdamas vienas iš Helenės jaunikių, kartu su tėvu dalyvavo Trojos kare. Jis garsėjo savo grožiu, bėgimu ir važnyčiotojo įgūdžiais. Kare Antilochas vadovavo pilijanams. Antilochas gelbėjo tėvą, užpultą Memnono, ir pats didvyriškai žuvo. Supykęs Achilas stojo į kovą ir nukovė Memnoną. Graikų mitologijoje Antiopės vardu buvo du personažai: Aoidė (gr. Ἀοιδή ‘daina; balsas’) – Graikų mitologijoje viena iš trijų Pauzanijaus mūzų, dar vadinamų Bojotijos mūzų. Jos buvo pradinės mūzos, o tik vėliau atsirado devynios kanoninės mūzos. Graikų mitologijoje Arachnė (gr. Αράχνη) – moteris metusi iššūkį deivei Atėnei. Arachnė gyrėsi esanti geriausia audėja, geresnė net už deivę Atėnę. Atėnė jai pasirodė apsimetusi sene ir liepė gailėtis dėl savo poelgio, bet ši vietoje to metė iššūkį pačiai Atėnei. Tada Atėnė priėmė iššūkį ir laimėjo varžybas. Arachnė slegiama kaltės ir apmaudo mėgino nusižudyti, bet Atėnė pavertė ją pirmuoju voru. Žodis „arachnidai“ reiškiantis vorus kilo nuo jos vardo, kaip ir žodis reiškiantis vorų baimę „arachnofobija“. Graikų mitologijoje Aretė (gr. Ἀρετή, „tobula“) – menka dorybės deivė, teisingumo deivės Praksidikės dukra. Ji ir jos sesuo Homonoja, santarvės deivė, buvo žinomos kartu kaip Praksikidės. V a. pr. m. e. Sofistas Prodokas mini istoriją apie Aretę ir Heraklį jaunystėje. Aretusa (Aretuzė, Aretūsa) graikų mitologijoje – nimfa. Graikų mitologijoje Argo vardu buvo keletas personažų: |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||