Nimfa

Nimfa (gr. nymphé, lot. nympha ‘mergaitė, nuotaka, vedybų amžiaus mergina’) – graikų ir romėnų mitologijos gamtos dvasia.

Tai moteriškosios, žemesnio rango dievybės, įasmeninančios kuriančiąsias gamtos jėgas, kartais siejamos su konkrečiomis vietomis, dažnai yra aukštesnio rango dievų (Dioniso, Artemidės, Afroditės ir kt.) palydovės. Nimfos gyveno kalnuose, prie šaltinių ir upių, miškuose. Kartais nimfos – upių dievų dukterys (pvz., dievo Amniso – amnisiadės).

Graikai ir romėnai nimfas vaizduodavo labai gražiomis, jaunomis mergaitėmis. Paprastai jos laikytos nekaltomis mergelėmis, nors sueidavo su dievais ir žmonėmis, tačiau dažniausiai giliai neįsimylėdavo, lengvai skirdavosi, greitai rasdavo kitą traukos objektą. Įdomu, bet nimfų garbei pavadintas moters hiperseksualumas – nimfomanija.