Kiknas

Kikno vardu graikų mitologijoje buvo keturi veikėjai. Jų dauguma buvo paversti gulbinais.

Kiknas, Arėjo ir Pirenės sūnus arba Arėjo ir Pelopėjos sūnus Banditas, kuris išgarsėjo šventoje Apolono giraitėje perėmęs aukas skirtas Delfų orakului. Herakliui grįžtant iš žygio prieš lapitus, Kiknas jį iškvietė dvikovon. Kiknas greitai buvo nugalėtas, nepaisant savo tėvo Arėjo pagalbos, vėliau buvo paverstas gulbinu. Arėjui įsitraukus į kovą, Dzeusas juos išskyrė sviedęs žaibą. Su Herakliui taip pat kovojo ir kiti Arėjo vaikai Diomedas iš Trakijos ir amazonė Hipolitė.

Kiknas, Stenelo sūnus, ligurų karalius, Faetono draugas ir mylimasis. Jis buvo Kiniro (Cinyras) ir Kupajo (Cupauo) tėvas arba protėvis. Kai nusivylė tragiška Faetono lemtimi ant Eridano krantų, dievo Apolono buvo paverstas į gulbiną ir įkeltas tarp žvaigždžių.

Kiknas, Apolono ir Tirijos sūnus arba Apolono ir Hirijos sūnus (Amfinomo duktės). Jis buvo gražus medžiotojas, gyvenęs regione tarp Pleurono ir Kalidono. Nors turėjo daug gerbėjų, visus atstūmė išskyrus Filijų. Filijui jis skyrė trys darbus, užmušti liūtą be ginklų, sugauti grifą, kuris rydavo žmones, ir savo rankomis nuvesti bulių prie Dzeuso altoriaus. Filijus įvykdė užduotis, tačiau Heraklio prašymu, jis atsisakė Filijui duoti bulių, kurį gavo kaip prizą. Kiknas susierzino atsakęs Filijui ir šoko į Kanopės upę, kurį nuo tada vadinta Kiknėjaus upe. Jo motina sekė paskui jį ir taip pat šoko į upę. Abu jie buvo paversti į gulbes. Pagal Ovidijaus versiją Kiknėjo upė atsirado Hirijai verkiant dėl žuvusio sūnaus.

Kiknas, Poseidono ir Kalikės sūnus. Trojos čempionas, vienas pirmųjų pasipriešinęs graikams, tačiau jį nukovė Achilas. Kai jis gimė, buvo paliktas motinos ant jūros kranto, kur jį maitino kirai iki kol jo nerado žvejys, išauginęs kaip savo sūnų. Kiknas vedė Proklėja, karaliaus Laomedono dukterį. Su ja susilaukė Teno ir Hemitėjos, dvyniai, kuriuos globojo Apolonas. Mirus pirmajai žmonai, Kiknas vedė Filonomę, kuri beprotiškai įsimylėjo jos sūnų Teną. Kai Tenas atstūmė Filonomę, ji pasakė vyrui, kad Tenas ją užpuolė, įtūžęs karalius įdėjo į skrynią berniuką ir seserį bei paleido jūra. Jie atplaukė iki Leukofirio salos, kuri vėliau pavadinta Tenedo sala, Teno garbei. Kai graikų flotilė vadovaujama Agamemnono išplaukė į Troją, jie pirmiausia išsilaipino Tenedo saloje. Tetidė perspėjo Achilą, kad nežudytų Teno, kadangi tai gali nuteikti prieš jį Apoloną. Tačiau žinutę turėjęs pristatyti žinutę pasiuntinys pavėlavo. Achilas suviliojo Teno seserį susikovęs su karaliumi jį užmušė. vėliau dvyniai buvo prilyginti dievams ir garbinti kaip pagrindinės salos dievybės. Salos gyventojai Hemitėja identifikavo su Leukotėja, jūros dievo Palaimono motina. Istoriniais laikais tenediečiai aukodavo naujagimius Palaimui – retas atvejis Senovės Graikijoje. Po įvykių Tenedo saloje graikai išsilaipino Trojoje, Kiknas ir Hektoras kaip čempionai stojo ginti Trojos. Poseidonas Kikną padarė nepažeidžiamą ginklams, tačiau vykstant mūšiui Achilas sugebėjo jį įveikti. Vėliau jį dievai pavertė gulbinu.