Ino

Ino (Inonė) (gr. Ινώ) – graikų mitologijoje minima karalienė, antroji Orchomeno karaliaus Atamanto žmona, Learcho ir Melikerto motina, karaliaus Kadmo ir deivės Harmonijos duktė ir dvinių Helės ir Frikso pamotė. Po mirties Ino tapo deive Leukotėja. Ino turėjo tris seseris: Semelę, Autonoją ir Agavę. Ino kartu su Autonoja ir Agave rūpinosi mirusios sesers Semelės sūnumi dievu Dionisu.

Ino nekentė savo įsūnių dvinių Helės ir Frikso. Ji norėjo juos pražudyti. Ino įkalbėjo Orchomeno moteris išdžiovinti sėjai skirtas sėklas. Apsėjo orchomeniečiai laukus išdžiovintomis sėklomis, bet niekas neišdygo jų derlingose žemėse. Ėmė vietinius ūkininkus kankinti badas ir jie paprašė orakulo patarimo. Ino papirko tą, kuris buvo siųstas pas orakulą ir liepė jam pranešti kitiems, kad orakulas išpranašavo, kad norint išvengti bado reikia paaukoti Atamanto sūnų Friksą. Atamantas su tuo nenoromis sutiko. Viskas jau buvo paruošta aukojimui. Nuo žynio peilio turėjo kristi jaunasis Friksas, bet staiga pasirodė auksavilnis avinas, dievo Hermio dovana. Aviną pasiuntė Frikso ir Helės motina Nefelė. Atsisėdo ant auksavilnio avino Frikso ir Helės ir nuskraidino juos avinas į šiaurę. Išsigando Helė ir nepajėgdama išsilaikyti ant avino, nukrito į jūrą ir nuskendo Dardanelų sąsiauryje – Helesponte (reiškia „Helės jūra“). Friksas išsigelbėjo ir nuvyko į Kolchidę, kur karalius Ajetas priėmė jį ir atidavė jam į žmonas savo dukterį Chalkiopę. Friksas atidavė Ajetui Nefelės siųsto avino aukso vilną.

Vėliau Ino ėmė auginti savo sesers Semelės sūnų dievą Dionisą. Kai Dionisas antrą kartą gimė iš savo tėvo dievo Dzeuso šlaunies, Dzeusas pasikvietė sūnų Hermį ir įsakė jam nunešti mažąjį Dionisą pas Semelės seserį Ino ir jos vyrą Atamantą, Orchomeno karalių, kurie privalėjo auklėti jį.

Deivė Hera užsirūstino ant Ino ir Atamanto, kad jie ėmėsi auginti jos nekenčiamos Semelės sūnų ir pasiuntė Atamantui pamišimą. Pamišęs Atamantas nužudė savo sūnų Learchą. Vos spėjo nuo jo pabėgti Ino ir kitas jų sūnus Melikertas. Vyras nusivijo juos ir buvo besučiumpąs. Netekusi vilties Ino ir jos sūnus nuo pakrantės uolų puolė į jūrą. Jūroje juos priglaudė nereidės ir nuo to laiko jie gyvena jūros gelmėse. Ino tapo deive Leukotėja, o Melikertas – Palaemonu.

Kai Atamantas grįžo pas savo antrąją žmoną Ino, jo trečioji žmona Temista savo vaikus aprengė juodai, o Ino – baltai. Vėliau Temista keršydama Atamantui nužudė visus juodai aprengtus vaikus, nežinodama, kad Ino sukeitė jos ir savo vaikų drabužius. Taigi, Temista nežinodama nužudė savo vaikus.