Graikų mitologijoje Belerofonas arba Belerofontas („atlaikantis strėles“) – didvyris, nugalėjęs Chimerą. Jis buvo Korinto karaliaus Glauko sūnus, taip pat Sizifo anūkas ir Laodamijos tėvas su nežinoma moterimi.
Belerofono nuotykiai prasidėjo, kai jis buvo apkaltintas bandymu suvilioti karaliaus Protėjo žmoną. Jis buvo ištremtas į karaliaus Jobato, Protėjaus žento, valdomą Lykiją. Protėjas norėjo užmušti Belerofoną, bet Jobatas bijojo supykdyti dievus, todėl paskyrė Belerofonui neįvykdomą užduotį. Jam reikėjo užmušti ugnimi alsuojančią pabaisą Chimerą.
Yra ir alternatyvi istorijos versija apie Belerofono užduoties paskyrimą. Šią versiją aprašo Kunas graikų mitologijos rinkinyje. Esą, Protėjas nusiuntė Jobatui laišką, kuriame prašo užmušti Belerofoną. Lykija tuo metu buvo siaubiama maro, ir karalius, nenorėdamas karo, paskyrė jam neįvykdomą užduotį užmušti Chimerą.
Belerofonas nugalėjo Chimerą padedamas sparnuotojo žirgo Pegaso. Dievai suprato, kad Belerofonas vienas neįvykdys užduoties. Pagal kitus šaltinius, Atėnė arba Poseidonas atnešė ar nurodė, kaip rasti Pegasą. Belerofonas Pegasą rado geriantį iš Pieriano šaltinio. Poliidas (Polyidus) jam pasakė, kur rasti ir kaip prisijaukinti Pegasą.
Chimeros įveikimo aprašymai skiriasi: pagal vienus, Belerofonas tiesiog perdūrė ją ietimi, pagal kitus, ant ieties smaigalio Belerofonas pritaisė švino gabalą, kuris nuo Chimeros ugninio alsavimo išsilydė ir taip ją pražudė.
Įveikęs Chimerą, Belerofonas pergalingai grįžo pas karalių Jobatą. Jobatas negalėjo patikėti, kad toks dydvyris nusipelno mirti, todėl leido jam vesti savo dukterį Filonoją. Pagal kitą versiją, Jobato duktė Antėja mylėjo Belerofoną, bet jis atstūmė ją ir ši nusižudė. Su Filinoja jis turėjo romaną.
Pegasas taip pat padėjo Belerofonui, kai jis kovojo prieš amazones. Po Belerofono mirties, Pegasas sugrįžo į Olimpo kalną padėti dievams.
Palikite komentarą