Atamantas

Atamantas (Atamas) (gr. Ἀθάμας) – graikų mitologijoje minimas Orchomeno karalius, vėjų dievo Eolo sūnus. Atamantas vedė debesų deivę Nefelę, su kuria susilaukė dviejų vaikų: Frikso ir Helės. Atamantas paliko Nefelę ir vedė Kadmo dukterį Ino. Su Ino susilaukė dviejų sūnų: Learcho ir Melikerto. Atamantas turėjo brolį Salmonėją, Tiro tėvą.

Ino nekentė savo įsūnių dvynių Helės ir Frikso. Ji norėjo juos pražudyti. Ino įkalbėjo Orchomeno moteris išdžiovinti sėjai skirtas sėklas. Apsėjo orchomeniečiai laukus išdžiovintomis sėklomis, bet niekas neišdygo jų derlingose žemėse. Ėmė vietinius ūkininkus kankinti badas ir jie paprašė orakulo patarimo. Ino papirko tą, kuris buvo siųstas pas orakulą ir liepė jam pranešti kitiems, kad orakulas išpranašavo, kad norint išvengti bado reikia paaukoti Atamanto sūnų Friksą. Atamantas su tuo nenoromis sutiko. Viskas jau buvo paruošta aukojimui. Nuo žynio peilio turėjo kristi jaunasis Friksas, bet staiga pasirodė auksavilnis avinas, dievo Hermio dovana. Aviną pasiuntė Frikso ir Helės motina Nefelė. Atsisėdo ant auksavilnio avino Frikso ir Helės ir avinas nuskraidino juos į šiaurę. Helė nepajėgdama išsilaikyti ant avino išsigando, nukrito į jūrą ir nuskendo Dardanelų sąsiauryje – Helesponte (reiškia „Helės jūra“). Friksas išsigelbėjo ir nuvyko į Kolchidę, kur karalius Ajetas priėmė jį ir atidavė jam į žmonas savo dukterį Chalkiopę. Friksas atidavė Ajetui Nefelės siųsto avino aukso vilną.

Vėliau Atamantas kartu su Ino ėmė auginti jos sesers Semelės sūnų dievą Dionisą. Kai Dionisas antrą kartą gimė iš savo tėvo dievo Dzeuso šlaunies, Dzeusas pasikvietė sūnų Hermį ir įsakė jam nunešti mažąjį Dionisą pas Semelės seserį Ino ir jos vyrą Atamantą, Orchomeno karalių, kurie privalėjo auklėti jį.Graikų mitologija

Deivė Hera užsirūstino ant Ino ir Atamanto, kad jie ėmėsi auginti jos nekenčiamos Semelės sūnų ir pasiuntė Atamantui pamišimą. Pamišęs Atamantas nužudė savo sūnų Learchą. Vos spėjo nuo jo pabėgti Ino ir kitas jų sūnus Melikertas. Vyras nusivijo juos ir buvo besučiumpąs. Netekusi vilties Ino ir jos sūnus nuo pakrantės uolų puolė į jūrą. Jūroje juos priglaudė nereidės ir nuo to laiko jie gyvena jūros gelmėse. Ino tapo deive Leukotėja, o Melikertas – Palaemonu.

Atamantas, kankinamas kaltės dėl sūnaus nužudymo, išvyko į Bojotiją, kad apvalytų kaltę. Jis atliko viską, ką jam liepė orakulas ir vedė trečiąjį kartą. Jo trečiąja žmona tapo Temista. Jie susilaukė keturių vaikų. Kai Atamas grįžo pas savo atrąją žmoną Ino, Temista savo vaikus aprengė baltai, o Ino vaikus juodai. Iš vėliau keršydama Atamui nužudė visus juodai apsirengusius vaikus. Tačiau Temista nesuprato, kad Ino sukeitė vaikų drabužius, todėl Temista nužudė savo visus vaikus (išskyrus Šochonėjų).