Aretusa (Aretuzė, Aretūsa) graikų mitologijoje – nimfa.
Viena iš keturių hesperidžių. Atlanto arba Dzeuso ir Temidės arba Hesperos (arba Niktės ir Erebo) dukra.
Aretusa kartu su savo seserimis hesperidėmis Aigle, Eritėja ir Hesperija saugojo auksinių obuolių sodą. Tas, kuris atsikąsdavo obuolio iš hesperidžių sodo tapdavo nemirtingas.
Aretusa nereidė. Viena iš Nerėjo dukterų.
Aretusa pabėgo į Siciliją nuo ją merginusio upės dievo Alfėjo. Artemidė pavertė ją fontanu. Plaukiant požemiu, Alfėjaus vandenys susiliejo su Aretusos vandenimis.
Sirakūzuose Sicilijoje yra fontanas Aretusa.
Palikite komentarą