Akamantas (Akamas) graikų mitologijoje:
Tesėjo ir Faedros sūnus. Kai jo tėvas buvo tremtyje Atėnuose, jis kartu su įbroliu Demofonu (Demofontu) buvo nusiųstas į Euboją. Ten jie subrendo bei prisijungė prie Eubojos karaliaus Elefenoro Trojos kare graikų pusėje. Jis kartu su Diomedu buvo nuvykęs į Troją reikalauti, kad Helenė būtų sugrąžinta Menelajui. Akamantas ir Demofonas neminimi Homero Iliadoje, tačiau jį mini vėlesni autoriai kaip vieną iš vyrų, kurie paslapčia įsigavo į Troją mediniame arklyje. Po karo sugrąžino į Atėnus Tesėjo motina Atrėja (Aitra), kuri buvo įkalinta Trojoje bei buvo Helenės tarnaitė. Akamantas vedė Laodikę, kuri jam pagimdė sūnų Munitą. Sūnus mirė, kai jam medžioklėje įgėlė gyvatė Olinte Trakijoje.
Eusoro sūnus. Aino gyventojas rytiniame Trakijos krante. Su draugais Peiru, Imbraso sūnum, Akamantas vedė kontingentą trakiečių į Trojos karą, palaikyti Troją. Akamantą mūsyje nukovė Ajaksas (Ajantas).
Antenoro ir Teano sūnus. Vienas iš narsiausių trojiečių, kuris įėjo į Archelocho ir jo brolio Enėjo dardaniečių konktingentą vykusi padėti Trojos karaliui Priamui. Akamantas vadovavo vienai iš 5 divizijų, puolusių Argivos sieną, mūšyje dėl laivų. Greičiausiai mirė nuo Meriono rankos, tačiau „Iliados“ 16 knygoje neminima, kad miręs Akamantas buvo Antenoro sūnus. Bet Kvintas iš Smirnos („Trojos žlūgimas“ 10, 168) mini, kad jį nukovė Filoktetas.
Palikite komentarą