Aedonė

Graikų mitologijoje yra du personažai Aedonės („lakštingala“) vardu:

Pandarėjo duktė, Politechno iš Lidijos žmona. Jų santuoka buvo nepaprastai laiminga, todėl pora buvo išdidi ir manė esą laimingesni net už Dzeusą ir Herą. Tuomet dievai pasiuntė deivę Eridę ir sutuoktiniai susikivirčijo ir pradėjo varžytis: vyras dirbo kėdę, o žmona audė audinį. Padedant laimėjo Aedonė, bet supykęs Politechnas išniekino Aedonės seserį Chelidonę ir atvedė žmonai tarsi vergę. Chelidonė prie šulinio verkdama išsakė savo skriaudą, o Aedonė tai išgirdo. Politechnas persekiojo abi seseris. Dievai pasigailėjo ir pavertė Pandarėją jūros ereliu, Aedonės motiną – jūros tulžiu, Politechną – pelikanu ir Chelidonę – kregžde.
Zeto žmona, Tėbų karalienė. Pagal Homero „Odisėją“, Zetas ir Aedonė turėjo du vaikus. Aedonė pavydėdama daug vaikų, mėgino užmušti Amfiono žmonos Niobės vyriausiąjį sūnų, tačiau nužudė savo vyriausią sūnų Itilą. Dievai pamišusią iš skausmo Aedonę pavertė lakštingala; ji naktimis verkia savo sūnaus.