Achilas (sen. graikų kalba Ἀχιλλεύς / Akhilleús) graikų mitologijoje – legendinis graikų didvyris, Trojos karo dalyvis. Žymiausias ir pagrindinis Homero „Iliados“ veikėjas.
Achilas buvo Tesalijos karaliaus Pelėjo ir jūrų deivės Tetidės sūnus, mirmidonų (pietų Tesalijos tautos) karalius. Pagal padavimą, kurio nežinojo Homeras, tačiau buvusio senoviniame epe, Achilo motina Tetidė, norėdama išbandyti ar Achilas yra mirtingas ar ne, iškart po jo gimimo ruošėsi įkišti jį į verdantį vandenį, kaip kad darydavo su ankstesniais savo vaikais, tačiau tam pasipriešino Pelėjas. Pasak vėlesnių pasakojimų, Tetidė bandė Achilą padaryti nemirtingu išmaudžiusi jį Stikso vandenyje. Achilo sužeidžiama vieta liko tik kulnas, už kurio jį maudydama laikė Tetidė.
Achilo didvyriškumas buvo išpranašautas trijų likimo deivių Moirų. Be to, jo motina Tetidė nuspėjo, esą jei Achilas nedalyvautų Trojos kare, jis mėgautųsi ilgu ir laimingu gyvenimu. Tačiau tuo atveju, jei Achilas kovotų kare, jis mirtų prieš Trojos sienas, bet mėgautųsi nesibaigiančia šlove, lenkiančia visus kitus herojus. Achilas pasirinko kovoti ir tapo Trojos karo didvyriu.
Prasidėjus Trojos karui, Tetidė paslėpė savo sūnų, perrengtą moteriškais drabužiais, tarp Likomedo dukterų. Tačiau Odisėjas sugebėjo pergudrauti Achilą. Jis apsimetė pirkliu ir pakvietė visas merginas apžiūrėti prekių. Tarp brangių papuošalų buvo auksinis kardas, kuriuo ir susidomėjo vienintelis Achilas, taip išsiduodamas.
Prieš pat Trojos karo pabaigą Achilas žuvo nuo Pario paleistos strėlės, kurią nukreipė Apolonas.
Palikite komentarą