Šėtonas (hebr. שָׂטָן vert. ‘kaltintojas’, aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان; rus. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Jobo kn. Kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu.
[Daugiau…]
|
||||||
Šėtonas (hebr. שָׂטָן vert. ‘kaltintojas’, aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان; rus. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Jobo kn. Kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu. Belzebubas (arba Belzebulas; hebr. בעל זבוב) – dievybė, kuri buvo garbininima Palestinoje, Ekrono mieste, arba krikščionių mitologijoje demoniškos būtybės vaizdinys. Senesniuose tekstuose Belzebubas buvo tapinamas su Baalu, tačiau žydų tekstuose simbolizavo velnią. Asmodėjus (Asmodai, Asmodeus, Asmodaeus) – biblinis demonas, taip pat paminėtas ir Talmude. Manoma, kad pirmosios legendos apie jį atėjo iš zoroastrizmo ir buvo įlietos į judaizmą. Iš čia savu ruožtu pateko į krikščionybę. Leviatanas (hebr. לִוְיָתָן – „susuktas, vingiuotas“) – mitinė didžiulė jūrų gyvatė. Paminėtas Biblijoje, Senajame Testamente. Siejamas su piktąja dvasia, Šėtonu. Izaijo knygoje jo vardas – Rahabas. Vėliau jis siejamas su žalčiu. Modernioje hebrajų kalboje Leviatanas reiškia jūrų pabaisą. Golemas (senovės hebr. gōlem – „nesusiformavusi, beformė masė“, „embrionas“) – žydų legendinė būtybė. Golemas būdavo suformuojamas iš molio ar purvo ir atgaivinamas magija. Viduramžiais buvo manyta, kad golemus valdo galingi burtininkai, kurie visiškai valdė savo nemąstančių tarnų veiksmus. Behemotas (hebr. בהמות, behemot; arab. بهيموث bahīmūth, arba بهموت bahamūt) – būtybė minima Senajame Testamente, Jobo knygoje 40:15-24. Pavadinimas reiškia „žvėris“ arba „didelis gyvūnas“. Tuo, kad yra didelis gyvūnas yra panašus į hipopotamą arba krokodilą. Urielis (hebr. אוּרִיאֵל Uri’el „Dievo šviesa arba ugnis“) žydų mitologijoje – arkangelas. Kaip arkangelas pasirodo tik apokrifuose, nors pats vardažodis Senajame Testamente paminėtas (1 Krn 15,5 ir 1 Krn 6,24). Žydų mitologijoje serafimai [hebr. seraphim (dgs.)] – keturi aukščiausios hierarchijos angelai, supantys Viešpaties sostą. Tos būtybės turi šešis sparnus, daug akių. Viena iš jų panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį. Jie skraido aplink Dievo sostą. Arkangelas Sarielis (hebr. Sari’el Dievo įsakymas) – žydų mitologijoje vienas iš Dievo arkangelų. Arkangelas Reuelis arba Raguelis (hebr. רְעוּאֵל Reu’el Dievo draugas) – žydų mitologijoje vienas iš septynių Dievo arkangelų. |
||||||
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |