|
-> Abeona romėnų mitologijoje – deivė, globojusi vaikus, kai jie pirmą kartą palikdavo namus, saugodavo jų pirmuosius žingsnius. Ji siejama su deive Adeoma, kuri lydėdavusi vaikus atgal į tėvų namus. Žodžio pradžia „ab-“ reiškia „iš“, o „ad-“ – „į“.
[Daugiau…]
Graikų ir romėnų mitologijoje okeanidės buvo trys tūkstančiai titanų Okeano ir Tetijos vaikų. Kiekviena iš šių nimfų buvo tam tikro šaltinio, upės, vandenyno, ežero ar vandens telkinio globėja.
Kastalija graikų ir romėnų mitologijoje buvo nimfa, kurią Apolonas pavertė fontanu (ar pati pasivertė bėgdama nuo dievo)Delfuose, Parnaso ar Helikono kalno papėdėje. Dar vadinama poetišku įkvėpimu.
[Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Karna – požemio pasaulio deivė, viena iš daugelio „mažųjų“ romėnų religijos deivių. Jos garbei birželio 1 d. švenčiama Karnarija.
[Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Egerija – išmintinga vandens nimfa, pranašė, Dianos padėjėja. Su Diana ir Virbiju sudarė trejybę. [Daugiau…]
Albunėja romėnų mitologijoje – pranašė sibilė (najadė), gyvenusi tamsioje oloje, prie Tiburo girioje. Netoliese buvo sieros šaltiniai netoli Tivolio.
Mantas romėnų ir etruskų mitologijoje – požemio pasaulio dievas. Jo žmona Manija taip pat yra požemio pasaulio deivė. Manoma, kad nuo jo kilo Italijos miesto Mantovos pavadinimas.
|
|