|
-> Konkordija – Romėnų mitologijoje personifikuota santarvės, vienybės deivė. Ji buvo Romos, romėnų tautos, senato ir imperatorių santarvė. Garbinta daugybėje šventyklų, tačiau seniausia iš jų yra Forum Romanum vietovėje, kurią 367 m. pr. m. e. pastatė Markas Furijus Kamilas (Marcus Furius Camillus), joje dažnai susitikdavo Romos senatas. Buvo dažnai vaizduojama ant monetų. Konkordija vaizduota sėdinti, apsigaubusi dideliu apsiaustu, laikanti paterą, aukojimo indą, kairėje ir kornukopiją dešinėje. Kartais vaizduota stovinti tarp dviejų karališkų namų narių, kurie taikosi, spaudžia viens kitam ranką.
Kibelė – frigiškos kilmės graikų ir romėnų deivė. Garbinta Anatolijoje dar neolito laikais. Dažnai tapatinama su Rėja (titano Krono žmona, Olimpo dievų motina) ir Gaja, kadangi artima savo funkcijomis. Romėnams dar žinoma kaip Mater Turrita. Ji buvo kalnų ir urvų, sienų ir tvirtovių, gamtos bei laukinių gyvūnų (ypatingai liūtų ir bičių) deivė. Turėjo sūnų Atį, kuris buvo kastruotas ir prikeltas.
[Daugiau…]
Romėnų mitologijoje Juturna (lot. Lūturna) – fontanų, šulinių ir šaltinių deivė. Jano žmona, su kuriuo susilaukė dievo Fonto. Jos garbei buvo švenčiama Juturnalija. Pagal kitą versiją legendinio rutulų valdovo Turno sesuo, kuri padėjo kovoje su Enėju. Jupiterio meilužė. Juos išdavė nimfa Lara, kurią Jupiteris už tai nubaudė atėmęs kalbėjimo dovaną. Jupiteris Juturną pavertė nimfa šaltinio, esančio prie Vestos šventyklos, pagal kitą var. švento šulinio Laviniume.
Romėnų mitologijoje Justicija (lot. Iūsticia, „teisė“) – teisingumo deivė, sakralizuota sąvoka. Vaizduojama moterimi, laikančia kornukopiją ir svarstykles. Vėliau vaizduota su raiščiu ant akių, laikanti svarstykles ir kardą ar skeptrą. Jai artima deivė Ekvitatė („teisingumas“).
Romėnų mitologijoje Jupiteris – dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas. Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Vardas kildinamas iš Jove ir pater („tėvas“).
Romėnų dievo Jupiterio vardu pavadintas didžiausia Saulės sistemos planeta.
Romėnų mitologijoje Junona (lot. Juno) – Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė. Ji buvo santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Kaip vaisingumo deivė, Junona buvo siejama su Faunu. Graikų mitologijoje Junonos atitikmuo – deivė Hera, Dzeuso žmona.
Romėnų mitologijoje Janas (lot. Iānus) – vartų, durų, pradžios ir pabaigos dievas. Su pirmąja žmona Kamesė (Camese) susilaukė daug vaikų: tarp jų ir dievo Tiberino. Su vėlesniąja žmona Juturna susilaukė Fonto. Janas turėjo ir trečią žmoną Jana.
Romėnų mitologijoje Honoras (lot. Honōs, Honor) – kilnumo, garbės ir teisingumo dievas. Senovės Romoje jis turėjo keletą šventyklų. Mene vaizduojamas kaip jaunas karys, laikantis ietį ir kornukopiją.
-> Romėnų mitologijoje Hersilija (lot. Hersilia) – mitinio Romos įkūrėjo Romulo žmona, sabinė. Tapusi Romulo žmona įkalbėjo sabinus sudaryti taiką su romėnais. Po vyro mirties sudievinta, kaip ir pats Romulas. Identifikuojama su Kvirino žmona Hora.
Graikų mitologijoje ir Romėnų mitologijoje Hekatė – nakties sapnų ir stebuklų deivė, Perso ir Asterijos duktė.
Homero „Iliadoje“ visus vaiduoklius ir pabaisas valdo deivė Hekatė, turinti tris kūnus ir tris galvas. Tamsią naktį klaidžioja ji su visa savo baisinga palyda keliais ir palei kapus, apsupta Stikso šunų. Ji siunčia į žemę siaubus bei sunkius sapnus ir žudo žmones. Hekatė būna kviečiama pagalbininke buriant, tačiau ji yra vienintelė pagalbininkė prieš burtus tiems, kurie ją garbina ir aukoja jai šunis.
Puslapis 5 iš 8«12345678»
|
|