Merkurijus

Romėnų mitologijoje Merkurijus – prekybos, iškalbos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas, Majos sūnus. Jis taip pat buvo sielų palydovas į mirusiųjų šalį, dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos ir astrologijos žinovas. Buvo manoma, kad Merkurijus gali parodyti, kur paslėptas lobis. Vardas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „merx“ arba „marcator“, kuris reiškia „pirklys“. Identifikuojamas su graikų dievu Hermiu ir etruskų Turmsu (Turms). Vaizduojamas su sparnuota kepure ir batais, laikantis kaducėjų, lazdą su susipinusiomis gyvatėmis, kuri yra dievo Apolono dovana.

Marsas

Romėnų mitologijoje Marsas (lot. Mārs), Mavortas, Marspiteris („tėvas Marsas“) – karo dievas, Junonos ir Jupiterio sūnus. Marso žmona – Nerija (Nerio), kuri identifikuojama su Venera ir Minerva. Kildinamas iš etruskų dievo Mario. Pradžioje Marsas buvęs vaisingumo ir augimo bei gyvulininkystės globėjas, tačiau vėliau tapo asocijuojamas su karo lauku. Marsas buvo Romos globėjas. Pagal legendą Romulo tėvas. Identifikuojamas su graikų dievu Arėju. Marsas analogiškai Arėjui turi du sūnus: Formido, kurį atitinka graikų Deimas, ir Timorą, kurį atitinka graikų Fobą.

Marika

Romėnų mitologijoje Marika – deivė arba nimfa. Identifikuojama su romėnų Venera ir Ope. Ji valdė šventą mišką netoli Minturno, esantį ant Latiumo ir Kampanijos sienos. Netoli Minturno esantis ežeras pavadintas jos garbei.
[Daugiau…]

Mantas

Mantas romėnų ir etruskų mitologijoje – požemio pasaulio dievas. Jo žmona Manija taip pat yra požemio pasaulio deivė. Manoma, kad nuo jo kilo Italijos miesto Mantovos pavadinimas.

Manija

Graikų mitologijoje Manija („beprotybė“) – beprotybės personifikacija. Ją pasiųsdavo žmonėms pažeidusiems nusistovėjusią tvarką. Manija indentifikuojama su eumenidėmis ir kitomis deivėmis keršytojomis. Toje vietoje, kur išprotėjo nužudęs motiną Orestas, stovėjo Manijos šventykla. Manijos vardu buvo vadinama visa tos šventyklos vietovė.
[Daugiau…]

Manai

Manai (lot. manes) romėnų mitologijoje – mirusių mylimųjų dvasios, sielos. Buvo menkos dvasios panašios į larus, genijus ir penatus. Pagerbiamos per Parentalijos ir Feralijos šventes vasario mėnesį. Manai dar vadinti Di manes (Di reiškia „dievai“). O ant romėnų kapų buvo užrašomos sutrumpinimas D.M., kuris reiškia dis manibus (skirta dievams – manams). Taip pat šis žodis naudotas kaip metafora reiškianti požemio pasaulį.

Lucina

Lucina romėnų mitologijoje – deivė, gimdyvių globėja. Kartais laikoma vienu iš Junonos kaip santuokos globėjos epitetu. Šios deivės garbei pavadintas asteroidas.

Kvirinas

Romėnų mitologijoje Kvirinas – paslaptingas, sabinų kilmės dievas. Sabinai turėjo gyvenvietę toje vietoje, kur vėliau įsikūrė Romos miestas. Vardas kilo nuo vietovės pavadinimo, kuri įėjo į Septynias Romos kalvas. Kvirinas tapo vienu iš svarbiausių romėnų dievų, kadangi buvo laikomas Romulo, Romos pirmojo valdovo, dievifikacija. Kartais siejamas su mirta. Kvirino žmona – Hora.

Kupidonas

Romėnų mitologijoje Kupidonas (lot. cupido – aistra; arba Amoras arba Amūras – lot. meilė) – meilės dievas, Veneros sūnus. Amoras gimė iš auksinio kiaušinio. Vaizduojamas mažu berniuku su baltais sparnais. Amoras ir Kupidonas yra sinoniminiai romėnų meilės dievo vardai. Sužeistas Amoro strėle pamilsta.
[Daugiau…]

Kuba

Romėnų mitologijoje Kuba – kūdikių deivė. Kuba globojo kūdikius. Motinos norinčios užmigdyti savo verkiančius vaikus kviesdavosi Kubos pagalbos.