Fuxi (Fusi, 伏羲; pinyin: fúxī, taip pat vadinamas Paoxi: Paosi, 庖犧; pinyin: páoxī) – pirmasis iš trijų legendinių Kinijos valdovų san huang, taip pat kultūrinis herojus, išradęs raštą, žvejybą, ugnį ir kt.
[Daugiau…]
|
||||||
Fuxi (Fusi, 伏羲; pinyin: fúxī, taip pat vadinamas Paoxi: Paosi, 庖犧; pinyin: páoxī) – pirmasis iš trijų legendinių Kinijos valdovų san huang, taip pat kultūrinis herojus, išradęs raštą, žvejybą, ugnį ir kt. Zhuanxu (Džuansiu, 颛顼; pinyin: Zhuānxū) dar vadinamas Gaojang (高陽 Gaojang) – vienas iš legendinių Kinijos valdovų wudi, Huangdi vaikaitis. Diku (tradiciniai rašmenys: 帝嚳; supaprastinti rašmenys: 帝喾, Dì Kù), kitaip Gaošinas (高辛 Gaosin) m. apie 2366 m. pr. m. e.) – vienas iš legendinių Kinijos valdovų (wu di), Huangdi provaikaitis. Laumės yra vienos seniausių veikėjų lietuvių tautosakoje. Jos yra tarpininkės tarp žemės ir dangaus sferos. M. Gimbutienė nuomone, laumės esančios žemiškesnės už kitas deives. Jos sukiojasi žmonių aplinkoje, dirba žmogiškus darbus. Latviai jas vadina „žemės moterimis“. Laumės turi žemiško charakterio bruožų, yra panašios į moteris, būna gražios, patrauklios, impulsyvios, iracionalios. Tačiau laumės-raganos jau pasižymi kitokiais charakterio bruožais: jos dažniausiai būna baisios išvaizdos ir yra linkusios į kanibalizmą. Velnias – tai viena spalvingiausių ir ryškiausių mitinių būtybių lietuvių tautosakoje. Ji nevienalytė, chaotiška, kaip pasakytų Norbertas Vėlius, velnias yra „šimtaveidis“. Velnias gali būti stiprus ir silpnas, protingas ir kvailas, jaunas ir pavargęs. Jis gali būti siejamas tiek su požemio, tiek su žemės gyventojais. Žaltys – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju. Gabija – lietuvių ugnies deivė. Ji globojo ne tik namų židinio ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės. Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo. Raganas vadina visą galinčiomis, visa žinančiomis, visa matančiomis deivėmis. Lietuvių tautosakoje raganų veikla skiriasi nuo jų mitologinio įvaizdžio. Su krikščionybės atėjimu imta jas sieti su velniais ir demonais. Sakoma, kad raganos laiko velnius, kurie padeda joms burtininkauti, kad yra jų giminė ar kad gyvena kartu kaip vyrai su žmonomis. Sakmėse dažniausiai tai neigiami personažai, kurie yra linkę kenkti ir daryti bloga. Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinėlis, Koklikas, Pūkis, Sparyžius, Spirūkas, Svitelis, Žaltvikšas, Žalviskas) lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Tai materialines gėrybes nešanti būtybė. Uroboras (sen. gr. oroboros – „ryjantis savo uodegą“) – senovės Graikijos ir Egipto mitinė gyvatė, kuri laiko apsivijusi Žemės rutulį, nasrais įsikibusi į savo uodegą. |
||||||
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |