Skandinavų mitologijoje Jormungandas – milžiniška mitinė jūros gyvatė, chtoniška pabaisa, dievo Lokio ir milžinės Angrbodos palikuonis.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Gulinkambis (auksinė skiauterė”) skandinavų mitologijoje – gaidys, gyvenęs Valhaloje ir kiekvieną rytą žadinęs einherijus. Jo giedojimas taip pat žymės Ragnaroko pradžią. Garmas – skandinavų mitinis milžiniškas mirusiųjų deivės Helės šuo, turėjęs keturias akis ir saugojęs Helheimą, mirusiųjų šalį, bei kelią į požeminį pasaulį. Garmas puldavęs kiekvieną, kas artindavosi prie mirusiųjų pasaulio. Skandinavų mitologijoje Fenris – milžiniškas vilkas, chtoninė pabaisa. Vienas iš trijų dievo Lokio ir milžinės Angrbodos palikuonių. Turėjo du palikuonis, taip pat vilkus Hatį ir Skolą, kurie vijosi arklius Arvaką ir Alsvidą, tempiančius saulės vežimą, bei Manį, Mėnulį. Skandinavų mitologijoje Audumla (Audhumla) – mitinė pirmapradė karvė, atsiradusi kartu su milžinu Imiru iš eitro (eterio). Skandinavų mitologijoje Alsvidas ir Arvakas – Saulės deivės Solės arkliai. Vargas (angl. warg; iš s.skand. vargr ‘vilkas’) – skandinavų mitologijoje vargais vadino vilką Fenrirą ir jo sūnus Skolą (Skoll) ir Hatį (Hati). Pasiremdamas tuo Dž. R. R. Tolkinas savo kūriniuose žodžiu warg (iš sen. anglų kalbos) vadino blogiui tarnaujančias vilkiškas būtybes. Huginas ir Muninas – senovės skandinavų mitologijoje – du krankliai, lydintys karo dievą Odiną. Jie skrajoja po pasaulį (Midgardą) ir atneša naujienas Odinui. Išskrenda su aušra, o grįžta vakare ir nutūpę dievui ant pečių sušnabžda informaciją į ausį. Huginas simbolizuoja mąstymą, o Muninas – atmintį. Giulvis, Gilfis – pirmasis legendinis Skandinavų karalius. Skandinavų mitologijoje Ginungagapas („Tariama tuštuma“ arba „Žiojinti bedugnė“) – pirmapradis chaosas, neapsakoma bedugnė, egzistuojanti tarp Niflheimo ir Muspelheimo. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||