Ajatara (suom. Ajattara, est. Äijattar) – suomų mitologinė būtybė, piktoji dvasia, gyvenanti miškuose. Tai moteriška dvasia, turinti slibino, gyvatės formą. Pasakojama, kad ji yra visų demonų motina, nešanti ligas ir epidemijas, maitinanti gyvates. Kiekvienas, ją pamatęs suserga. Sietina su lietuvių mitologijos Aitvaru. Pavadinimas matyt kilęs iš suomių kalbos žodžio ajattaa (sekti, vykdyti).
|
||||||
|
Slibinas (rus. Змей; ‘gyvatė’) – baltų ir slavų mitologinė būtybė, drakono atitikmuo. Vaizduojamas kaip juoda skraidanti gyvatė, turinti kelias (tris, šešias, devynias) galvas. Vieną galvą nukirtus vietoje jos atsiranda dvi. Tai pikta būtybė, kenkianti žmonėms. Rusų pasakose ir bylinose dažnai minimas Slibinas Goryničius (Змей Горыныч). Vaizduojamas dažniausiai trigalvis, žalias, dvikojis. Jį pasakose nugali Dobrynia Nikitičius. Krikščionybėje šį motyvą perima Šv. Jurgis. Miškinis (ukr. лісовик, rus. леший, лесовик, лесовой, лешак, лесник, лесун) – miške gyvenanti būtybė (kartais – miško dvasia), globojanti mišką. Būdinga slavų, ypač rusų, legendoms ir pasakoms. Miškinius dažniausiai įsivaizduodavo kaip priešiškus žmonėms. Leprekonas (air. leipreachán; angl. leprechaun) – airių mitologinė būtybė, siejama su turtais ir laime. Vertimuose į lietuvių kalbą jie dažnai vadinami gnomais. Daugumoje istorijų leprekonai vaizduojami taikiomis linksmomis būtybėmis, kurios mėgsta gyventi nuošaliose vietovėse. Nors nėra minima daug socialių situacijų, tačiau, manoma, kad leprekonai puikiai kalba. Dažniausiai tikima, kad leprekonai yra ypatingai turtingi ir savo turtą laiko slaptavietėse. Kur paslėptas turtas gali sužinoti pagavęs ir ištardęs, kur šis paslėpęs savo turtą. Manoma, kad leprekonai yra „susipykę“ su gamta bei labai gudrūs. Daugumoje istorijų leprekonas pergudrauja žmogų. Bargestas – Anglijos Jorkširo folklore baisus juodas šuo, turintis milžiniškus dantis ir nagus. Šuo pasirodo naktimis. Žmonės tikėjo, kad tas, kuris jį pamatys tikrai mirs. Velse buvo analogiškas raudonakis Tamsos šuo, Gvilgis (Gwyllgi). Banši, banšia (angl. banshee) – moteriška dvasia keltų mitologijoje, kurios pasirodymas skelbia kažkieno mirtį, žinianešė iš kito pasaulio. Žodis banši yra kilęs iš airių ar škotų kalbos – air. bean sí ir škot. bean shìth ‘sidhių moteris’ ar ‘fėjų kalvų moteris’. Manoma, kad šiame žodyje minimi sidhiai buvo ikikrikščioniškos gėlų (keltų) gamtos dvasios, galbūt protėviai. Tritonas (Tritonis) graikų mitologijoje – jūrų dievas, Poseidono ir Amfitritės sūnus. Jis buvo vadinamas gelmių pasiuntiniu. Jo kūną sudarė žmogaus viršutine dalis ir žuvies uodega vietoje kojų. Tritonas gyveno auksiniuose namuose jūros gelmėse. Graikų mitologijoje Titijas – milžinas, dievo Dzeuso ir mirtingosios Elaros, Orchomeno duktės, sūnus. Elara Titiją pagimdė žemės gelmėse, kadangi slėpėsi nuo Heros keršto, todėl motinystė dalinai priskiriama ir žemės deivei Gajai. Tifonas graikų mitologijoje – Gajos ir Tartaro sūnus, monstras, šimtagalvė baidyklė. Graikų mitologijoje Talas arba Talos vardu buvo du personažai. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||