|
-> Raugžemėpati (Rūgutis, Raugupatis) – lietuvių mitologijoje alaus rūgimo dievas, rūgščių patiekalų globėjas. Deivę mini J. Lasickis ir A. J. Greimas. Garbinamas ruošiant raugą svarbioms šventėms. Jam aukodavo pirmą iš statinės pasemtą kaušelį alaus arba midaus, aukodavo kuoduotus viščiukus.
Ratainyčia (Ratainyčius) – senovės lietuvių mitologijoje buvo arklių dievybė, kurią mini J. Lasickis. vardas kildinamas nuo žodžio „ratas“, „ratai“. Gali būti, kad tai dievybė prižiūrinti pakinkytus arklius, kinkinį. Įdomu tai, kad lietuvių ir keltų deivybės yra moteriškos.
Rasa (Rasytė) – deivės Kaupolės ir Kaupoliaus duktė – vasaros žalumynų ir gėlių deivė. Per Jonines garbinamai lietuvių deivei Rasai priskirta galia gaivinti sidabro rasomis Saulės nuvargintą suklestėjusią augaliją – ji vandeniu atgaivindavo, nuprausdavo augaliją. Rasa – vegetacijos gaivintoja, Kaupolės pagalbininkė.
[Daugiau…]
Ragutis (Raugutis, Ragutis) – lietuvių raugintų ir rūgščių gėrimų dievas. Dievui buvo aukojami raibi gaidžiukai. Per alaus išleidimo (statinės atidarymo) apeigas buvo garbinama Ragučio žmona Ragutienė. Ragutį mini M. Pretorijus, J. Lasickis mini jam artimą Raugų Žemėpatį.
Ragutienė – Ragučio žmona – buvo garbinama per alaus išleidimo (statinės atidarymo) apeigas, kurias atlikdavo šeimininkas arba šeimininkė su kitais šeimos nariais. Apeiginio alaus nešdavo geriausiam kaimynui. Ragučiui skirtose apeigose dalyvaudavo moterys, vadinamos ragutinės.
Priparšis (Prieparšis) – senovės lietuvių dievas, paršelių globėjas, kurį mini J. Lasickis. Vardas tikriausiai kilo nuo žodžio „prieparšis“ (paršelių vada).
Prigirstis – senovės lietuvių klausos dievas. Dievą mini J. Lasickis kaip dievą, išgirstantį kalbančius pašnibždomis. Manoma, kad tai buvo labai siauros funkcijos globėjas.
Praurimė pasak T. Narbuto – senovės lietuvių mitologijos šventosios ugnies deivė. Vadinama gyvybės davėja, ugnies saugotoja. Kiti ankstesni šaltiniai Praurimės nepatvirtina, taip pat nėra jos pėdsakų ir folklore.
-> Prakorimas (Prakūrimas) – Aukščiausiojo lietuvių dievo vardas, gali būti, kad eufemistinis. Dievo vardą mini M. Strijkovskis 1582 metais. Pasak M. Strijkovskio, Prakorimas – „pats pirmutinis dievas“, kuriam aukojami balti kaplūnai, ne pjaunant, bet užmušant lazdomis, be to, mušantieji turėdavę nekalbėti.
[Daugiau…]
Praamžius – vėlyvasis aukščiausiojo dievo vardas, tikriausiai literatūrinės kilmės. T. Narbutas kaip ir A. J. Greimas jį tapatina su Prakorimu.
[Daugiau…]
|
|