Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones. Ji Laimos pagalbininkė. Pirmą kartą deivę 1666 m. mini Danielis Kleinas.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė. Laibegelda (Luibegelda) lietuvių mitologijoje – moterų dievybė, kurią mini J. Laciskis. Į dievybę kreipiasi moterys, prašydamos, kad ji atneštų joms visokių sėklų gilės kiaute. Lada – slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė. Kukovaitis lietuvių mitologijoje – legendinis kunigaikštis, kuris palaidotas netoli Deltuvos. Kukovaitį mimi Lietuvos metraštis, M. Strijkovskis, T. Narbutas ir kt. Krūminė – javų ir žemdirbystės deivė, Nijolės motina. Deivę 1582 m. mini M. Strijovskis, kuris teigia, kad deivė duodavusi visus javus. Deivei Krūminei lietuviai aukodavo sukapotų vištų mėsą, kad javai būtų tankūs ir varpingi. Kriukis (Krukis, Kiaulių Kriukis, Kremata) – senovės lietuvių mitologijoje buvo užaugusių paršų ir kiaulių dievas. Tačiau jam nepriklausė maži paršeliai. Dievą mini M. Pretorijus ir J. Lasickis. Vardas kildinamas nuo globojamo gyvūno skleidžiamo „kriukio“ garso kaip ir Baubio atveju. Kovas – senovės baltų karo ir jėgos dievas, kurį mini T. Narbutas. Narbutas prilygina graikų Marsui, bei teigia, kad jo ženklai buvo žirgas ir juodas gaidys. Kolera senovės lietuvių mitologijoje – epideminės ligos deivė, Maro palydovė. Apibūdinama kaip „juodai apsirėdžiusi ponia“, kuri važinėjasi karieta kartu su Maru. Karietoje įkintyti keturi juodi žirgai. Kirnis – senovės lietuvių mitologijoje – vyšnių, vyšnių medžių dievas. Dievą mini J. Lasickis, kuris nurodo labai konkrečiai kaip dievą, kuris globojas prie vienos tvirtovės augančias vyšnias. Pagal kitą versiją dievo vardas ir funkcijos buvo susijusios su klampyne. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||