Giltinė – mirties deivė, numarinanti žmones. Ją mini M. Pretorijus kartu su pykčio ir nelaimės dievais. Ji priklauso pačioms seniausioms deivėms. Giltinės vardas kilęs iš žodžių „gelti“, „geluonis“, „geltonis“. Giltinė žudo geldama liežuviu.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Gardunytis (Gardunitis) – L. Lasickio minimas lietuvių dievas, ėriukų globėjas. Dievas globojęs neseniai atvestus ėriukus. Vardas kildinamas nuo žodžio „gardas“. Ganiklis – miškų ir piemenų dievas, kurį mini M. Strijkovskis 1582 m. Pagal savo funkcijas tapatus romėnų Faunui. Gabjauja (Gabjaujis, Gabjaugė, Gabjaukuras, Gabjaugis) – javų deivė (arba dievas), globojanti nuimtus javus, kluonus. Gabjauja – jaujos globėja. Gabijà (Gabėta, Gabjauja, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Polengabija, Pelengabija, Matergabija) – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini J. Laciskis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus. Deivės vardas tikriausiai eufemistinis. Vardas kildinama nuo „gaubti“, „dengti“. Ežiagulis – senovės lietuvių mitologijoje ne visiškai aiškus dievas, šaltiniuose siejamas su mirusiaisiais. Tikėtina, kad šitaip įvardijimas pats mirusysis (ar jo vėlė) kaip teigia T. Narbutas ir V. Manhartas. Dievą mini J. Lasickis, kuris teigia, kad į dešrų kimšimo šventę buvo kviečiamas dievas Ežiagulis. Ežerinis lietuvių mitologijoje – ežerų dievas. Dievą mini J. Laciskis. Ežerinis taip pat gali būti kieviename ežere gyvenanti būtybė. XIX a. vid. J. Krečinskis aprašo to meto lietuvių manymą, kad ežerus valdo Ežerų karalius, ponas. Dvargantis – senovės lietuvių mitologijos dievas, saugantis lietuvių sodybą, kiemą, gal net ir kaimą. Dievą mini J. Lasickis, tačiau nepaaiškina jo funkcijų. M. Pretorijus nurodo kartu su Dvargančiu nurodo ir jo alternatyvų vardą Gadinautis, kurio reikšmė neaiški. Dvargantis vardas kildinama iš žodžių „dvaras“ ir „ganyti“. Dugnai – lietuvių mitologijos dievybė, prižiūrinti supiltus miltus. Drebkulis (Drebkulys) – lietuvių žemės drebėjimų dievas, pagal J. Brodovskį ir P. Ruigį. Dievą pirmasis paminėjo M. Pretorijus savo metraštyje kaip Pykulio tarną. Teigiama, kad jis turi galią išjudinti žemę. Drebkulio šaukiamasi tada, kai žemę drebina didelė audra. |
||||||
|
© 2025 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||