Minotauro labirintas – jūrų dievas Poseidonas sukūrė vandenyno gelmėse nuostabaus grožio jautį ir išvedė jį į krantą, įsakęs Minui paaukoti šį gyvulį dievams. Tačiau apimtas godulio Kretos karalius pasiliko dailųjį gyvulį. Supykęs Poseidonas sukėlė Mino žmonai, karalienei Pasifajai, nesveiką meilę jaučiui. Ji susiporavo su jaučiu. Netrukus pasaulį išvydo šios meilės vaisius – siaubinga pabaisa Minotauras, pusiau žmogus, pusiau jautis. Minas įkalino Minotaurą viename garsiausių mitologinių statinių – požeminiame labirinte. Pakliuvusiam į šį labirintą žmogui beveik nebuvo vilčių rasti kelią atgal – įmantriai suraizgyti posūkiai ir aklavietės visiškai paklaidindavo nelaimėlį, be to, labirinto gūdumoje dar tykojo žmogėdra Minotauras.
|
||||||
|
Deukaliono tvanas – senovės graikų tvano pavadinimas, pagal Deukaliono, kuris vienintelis išsigelbėjo su žmona Pira, vardą. Jiedu tapo naujos žmonių giminės protėviais. Iš akmenų, kuriuos dievams paliepus jie mėtė sau per galvą, atsirado žmones. Pasaulio bamba – daugelis tautų, skelbė, kad jų šalis esanti pasaulio viduryje. Graikai tokiu viduriu laikė Delfus, o vieną tenykštį akmenį manė esant visiškai tikslų pasaulio centrą. Nendrių tiesa – posakis reiškia elementariąją visiems žinomą tiesą. Už bausmę, kad kvailai ir netikusiai įvertino Apolono muziką, karaliui Midui išaugusios asilo ausys. Maratono distancija – bėgimas ilgą distanciją (42 km). Maratonas – nedidelė Atikos pakrantės lyguma priešais Euboją, kur 490 pr. Kr. atėniečiai vadovaujami Miltiado, sumušė Datido ir Artaferno vadovaujamus persus. Kautynių eigą aprašė Herodotas, sunkiai ginkluotų atėniečių puolimas po to, kai jie buvo nubėgę 1.5 km, yra fiziškai neįmanomas. Vienas bėgikas atnešė atėniečiams žinią apie pergalę. Jis nubėgo 42 km (maratono distanciją), ir pasiekęs tikslą krito negyvas. Penelopės darbas – tai darbas, kuriuo siekiama ką nors atidėti. Penelopė buvusi Odisėjo žmona ir laukusi jo grįžtant 20 metų. Per tą laiką jai piršdavosi daugybė jaunikių, bet ji sakydavusi, jog tekės tik tada, kai pabaigs austi. Tačiau naktimis Penelopė išardydavo visą savo audinį, o kitą dieną viską pradėdavo iš naujo. Penelopės vardas jau senovėje buvo taurios sutuoktinių ištikimybės simbolis. Dar ir šiandien sakoma – “ištikima, kaip Penelopė”. Trojos arklys – klastinga ar pražūtį nešanti dovana. Su Trojos karu susiję daug senovės graikų legendų. Pati žymiausia, be abejonės, yra Trojos arklio legenda. Anot jos, graikai laikė apgulę Trojos miestą 10 metų, bet negalėjo jo užimti. Tada Odisėjas sugalvojo klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio pilve pasislėptų karių būrys. Arklį pagamino Epėjus (Epeius), o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad Trojos arklys yra dovana, siekiant taikos. Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į laivus ir apsimetė grįžtą namo, o nudžiugę trojėnai, nepaklausę žynio Laokoono ir pranašautojos Kasandros perspėjimų, įsitempė arklį į miestą. Naktį Odisėjo kariai sulaukė tinkamos progos, iššoko iš arklio ir nužudė sargybinius, tada atvėrė Trojos miesto vartus savo paslapčia sugrįžusiai kariuomenei. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas, dauguma jo gyventojų žuvo. Pakilti į Parnasą – graikų mitologijoje pasakojama, kad kai Persėjas nukirto galvą mitinei Medūzai, iš jos kraujo atsirado sparnuotas žirgas — Pegasas. Pegasu jodinėjo ir atliko daug žygdarbių vienas didvyris. Vėliau Pegasas tapo mūzų arkliu, paskui buvo priskiriamas poetams. Iš čia atsirado vaizdingas posakis “pasibalnoti Pegasą” — tapti poetu. Bet tai ne vienintelis posakis apie poetus. Tą pačią reikšmę turi ir posakis “pakilti į Parnasą”. Jo atsiradimas labai įdomus. Parnasas, senovės graikų manymu, kalnas, ant kurio gyvenusios mūzos. Mūzos globojo įvairias meno rūšis, taip pat istoriją ir astronomiją. Kai norima pasakyti, kad žmogų pagavo įkvėpimas, sakoma, kad jį “aplankiusi mūza”. Iš devynių mūzų keturios globojo poeziją (Euterpė ir Erata — lyriką, Polihimnija — himnus, Talija — kaimo poeziją). Dabar poezijos mūzos yra pamirštos, daugiausia žinomos tragedijos mūza Melpomenė ir šokio mūza — Terpsichorė. Su skydu arba ant skydo – tai spartiečių palinkėjimas einant į karą, kuris reiškė garbingą grįžimą – nugalėtoju arba žuvusiu (žuvusieji buvo parnešami ant skydo). Pabalnoti pegasą – vaizdingas posakis, reiškiantis galimybę tapti kažkuo ypatingu, įkvepiančiu. Graikų mitologijoje pasakojama, kad kai Persėjas nukirto galvą mitinei Medūzai, iš jos kraujo atsirado sparnuotas žirgas — Pegasas. Pegasu jodinėjo ir atliko daug žygdarbių vienas didvyris. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||