Graikų mitologijoje Nestoras iš Gerenijos (gr. Νέστωρ) buvo Pilo karaliaus Nelėjo ir Chloridės sūnus. Jis tapo karaliumi, kai Heraklis nužudė Nelėją ir visus Nestoro brolius ir seseris.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Graikų mitologijoje Neoptolemas – Achilo ir Deidamėjos sūnus. Su Andromache susilaukė Moloso, kurio giminė siekė Aleksandro Didžiojo motiną. Achilas nenorėjo vykti į Trojos karą, todėl jis pasislėpė, perrengtas mergina, tarp likomedžių. Ten jis turėjo romaną su Skiro karaliaus dukterimi Deidamėja, kuri vėliau pagimdė Neoptolemą. Graikų mitologijoje Nausinojus (kartais Nausitojas) – Odisėjo ir Kalipso arba Kirkės sūnus. Pagal klasikinį variantą laikomas Kalipso sūnumi. Odisėjas Kalipso saloje praleido septynerius metus. Jo globėja deivė Atėnė įsikišo ir paprašė Dzeuso įsakyti Kalipso paleisti Odisėją. Dzeusas nusiuntė Hermį ir ši sutiko. Kalipso žadėjo Odisėjui nemirtingumą, jei šis pasiliks. Odisėjas išvyko, kadangi mylėjo savo žmoną Penelopę. Graikų mitologijoje Nausikaja (gr. Ναυσικάα) – fajakų karaliaus Alkinojaus ir Aretės dukra. Odisėjoje ji surado į krantą išmestą Odisėją ir nuvedė pas savo tėvą. Odisėjas atpasakojo savo nuotykius Alkinojui. Fajakai apstulbinti Odisėjo nuotykių suteikia jam greitą laivą ir nuplukdo namo, taip Odisėjas baigia savo kelionę į Itakę. Pagal Aristotelį ir Diktą, po Odisėjo mirties Nausikaja ištekėjo už jo sūnaus Telemacho. Su Telemachu susilaukė sūnaus Persepolio („miestų griovėjas“). Narcizas (gr. Νάρκισσος) graikų mitologijoje buvo išskirtinio grožio jaunuolis iš Tespijos Bojotijoje, dievo Kefiso ir nimfos Lariopės sūnus. Įvairiose istorijose jis vaizduojamas žiauriu, atstumiančiu tuos, kurie jį myli. Dievai jį nubaudė taip, kad jis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje, nesuprasdamas kad tai jis pats. Taip jis pražuvo negalėdamas atsitraukti nuo savo atvaizdo grožio. Išliko keletas šio mito versijų – viena iš jų Oksirincho papirusuose, priskiriama Partenijui; Konono “Pasakojimuose”, sukurtuose tarp 36 m. pr. m. e. ir 17 m. e. m.; Ovidijaus “Metamorfozėse”; Pauzanijo “Graikijos vadove”. Graikų mitologijoje Molpadija („mirties giesmė“) – amazonė, kuri kovėsi už Antiopę ir Oritiją. Ji dalyvavo Atikos kare, kur matė, kaip karalienė Antiopė buvo sunkiai sužeista. Antiopė buvo taip stipriai sužeista, kad nebegalėjo gintis nuo Tesėjo ir jo vasalų. Tai matydama Molpadija užmušė karalinę su strėle (var. ietimi), taip ją išgelbėdama nuo Tesėjo išniekinimo. Graikų mitologijoje Molosas – Neoptolemo ir Andromachės sūnus. Po Neoptolemo mirties Andromachė persikėlė gyventi į Epirą ir ištekėjo už Heleno. Molosas iš Heleno paveldėjo Epiro sostą. Pirmą kartą literatūroje minimas Euripido tragedijoje „Andromachė“. Mirtilas graikų mitologijoje buvo dieviškas didvyris, Hermio ir Teobulos, Elėjos princesės, sūnus ir Pizos, buvusios Elėje, Peloponeso šiaurės vakarų krante, karaliaus Enomajaus vežėjas. Lemtingų žirgų lenktynių, turėjusių nulemti santuoką tarp Pelopso ir Hipodamijos, išvakarėse, į Mirtilą kreipėsi Pelopsas (pagal kitą versiją Hipodamija), norėdamas, kad jis sutrukdytų savo šeimininkui, Enomajui, laimėti lenktynes. Kaip kyšis buvo pasiūlyta pirmoji naktis su Hipodamija. Minijas (graikiškai Μινύας) graikų mitologijoje buvo Orchomenų įkūrėjas ar karaliaus Orchomeno tėvas (priklauso nuo versijos). Daug Beotijos šeimų, vadinamų Minijanais atsekdavo jį kaip savo prosenelį. Tarp jo vaikų buvo Klimenė, Fetono motina ir trys dukterys žinomos kaip Minijadės. Graikų mitologijoje Metanira – Kelėjo žmona, Eleusino karalienė, Demofono ir Triptolemo motina. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||