Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Keroesa graikų mitologijoje – nimfa arba Bizantiumo princesė. Dzeuso ir Ijo duktė. Ji buvo Bizo, kuris įkūrė garsųjį Bizantiumo (vėliau Konstantinopolis), motina. Graikų mitologijoje Kalista arba Kalisto („pati gražiausia“) – Likaono, Arkadijos karaliaus, dukra (arba nimfa). Graikų mitologijoje Kalirojės arba Kalirhojės, Kalirhojos vardu minimi trys personažai. Kalipsė (gr. Καλυψώ, „aš pasislėpsiu“) – graikų mitologijoje jūros nimfa, Atlanto dukra. Ji užlaikė Odisėją savo tamsioje ir slegiančioje saloje Ogigjoje septynerius metus. Graikų mitologijoje Ijo – nimfa, upės dievo Inacho duktė, Dzeuso mylimoji. Graikų mitologijoje Idaja – nimfa, upės dievo Skamandro žmona ir Teukro motina. Tikėtina, kad buvo oreadė. Kartais vadinama Kibele. Graikų mitologijoje Himalija – nimfa iš Kipro; ją pamilo tik ką gigantus nugalėjęs Dzeusas (romėnų Jupiteris). Nimfa pagimdė Dzeusui tris sūnus – prieštvaninius Rodo valdovus Kronijų, Kitą ir Spartajų. Himalijos vardu buvo pavadintas vienas iš Jupiterio planetos palydovų. Graikų mitologijoje Hesperija – viena iš keturių hesperidžių, Atlanto arba Dzeuso ir Temidės arba Hesperos (arba Niktės ir Erebo) dukra. Jos seserys buvo: Eglė, Eritėja, Aretuzė. Hesperidės saugojo auksinių obuolių sodą. Tas, kuris atsikąsdavo obuolio iš hesperidžių sodo tapdavo nemirtingas. |
||||||
|
© 2025 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||