|
-> Prakorimas (Prakūrimas) – Aukščiausiojo lietuvių dievo vardas, gali būti, kad eufemistinis. Dievo vardą mini M. Strijkovskis 1582 metais. Pasak M. Strijkovskio, Prakorimas – „pats pirmutinis dievas“, kuriam aukojami balti kaplūnai, ne pjaunant, bet užmušant lazdomis, be to, mušantieji turėdavę nekalbėti.
[Daugiau…]
Praamžius – vėlyvasis aukščiausiojo dievo vardas, tikriausiai literatūrinės kilmės. T. Narbutas kaip ir A. J. Greimas jį tapatina su Prakorimu.
[Daugiau…]
Pizius – senovės lietuvių mitologijoje buvo dievas, globojantis seksualinius santykius.
[Daugiau…]
Piešėjas (Pisėjas, Piskė, šalt. Pesseias) – J. Lasickio minima dievybė, kuri slepiasi už židinio, tarp ką tik atvesto prieauglio. Vardas nėra aiškus, tačiau kildinamas iš „piešti“.
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
[Daugiau…]
Pergrubrijus (Pergrubrė, Grubytė, Pergrubius, Pergrubii, Pergrubrij, Pergrubrius) – prūsų ir lietuvių pavasario ir augmenijos dievas (deivė).
[Daugiau…]
Pažarinis lietuvių mitologijoje yra Saulės sūnus, taip pat antrasis Merkurijaus planetos vardas (kitas – Saulės dukra Vaivora).
Palengabija (Polengabija) senovės lietuvių mitologijoje – ugnies deivė, kuriai pavedamas užkurtas židinys. Dievę mini J. Lasickis. Vardas kildinamas nuo „Pelenų Gabija“. Tapatinama su Gabija.
-> Pajauta – sudievinta asmenybė, legendinio Lietuvos kunigaikščio Kerniaus duktė, Kukovaičio motina. Ją mini M. Strijkovskis ir kiti autoriai. Mirus Pajautai jai pastatė stabą, kurio vietoje vėliau išaugusios liepos, kurios taip pat garbintos. Todėl Pajauta turėjo savitą asmeninį kultą.
Pagirnis (pagriniai) – lietuvių mitologijoje namų dievas (dievai), tikriausiai šalčiai. Dievus pagirnius mini jėzuitai savo XVII-XVIII atskaitose.
[Daugiau…]
|
|