Gardunytis

Gardunytis (Gardunitis) – L. Lasickio minimas lietuvių dievas, ėriukų globėjas. Dievas globojęs neseniai atvestus ėriukus. Vardas kildinamas nuo žodžio „gardas“.

Ganiklis

Ganiklis – miškų ir piemenų dievas, kurį mini M. Strijkovskis 1582 m. Pagal savo funkcijas tapatus romėnų Faunui.
[Daugiau…]

Gabjauja

Gabjauja (Gabjaujis, Gabjaugė, Gabjaukuras, Gabjaugis) – javų deivė (arba dievas), globojanti nuimtus javus, kluonus. Gabjauja – jaujos globėja.
[Daugiau…]

Gabija

Gabijà (Gabėta, Gabjauja, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Polengabija, Pelengabija, Matergabija) – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini J. Laciskis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus. Deivės vardas tikriausiai eufemistinis. Vardas kildinama nuo „gaubti“, „dengti“.
[Daugiau…]

Ežiagulis

Ežiagulis – senovės lietuvių mitologijoje ne visiškai aiškus dievas, šaltiniuose siejamas su mirusiaisiais. Tikėtina, kad šitaip įvardijimas pats mirusysis (ar jo vėlė) kaip teigia T. Narbutas ir V. Manhartas. Dievą mini J. Lasickis, kuris teigia, kad į dešrų kimšimo šventę buvo kviečiamas dievas Ežiagulis.
[Daugiau…]

Ežerinis

Ežerinis lietuvių mitologijoje – ežerų dievas. Dievą mini J. Laciskis. Ežerinis taip pat gali būti kieviename ežere gyvenanti būtybė. XIX a. vid. J. Krečinskis aprašo to meto lietuvių manymą, kad ežerus valdo Ežerų karalius, ponas.
[Daugiau…]

Dvargantis

Dvargantis – senovės lietuvių mitologijos dievas, saugantis lietuvių sodybą, kiemą, gal net ir kaimą. Dievą mini J. Lasickis, tačiau nepaaiškina jo funkcijų. M. Pretorijus nurodo kartu su Dvargančiu nurodo ir jo alternatyvų vardą Gadinautis, kurio reikšmė neaiški. Dvargantis vardas kildinama iš žodžių „dvaras“ ir „ganyti“.

Dugnai

Dugnai – lietuvių mitologijos dievybė, prižiūrinti supiltus miltus.
[Daugiau…]

Drebkulis

Drebkulis (Drebkulys) – lietuvių žemės drebėjimų dievas, pagal J. Brodovskį ir P. Ruigį. Dievą pirmasis paminėjo M. Pretorijus savo metraštyje kaip Pykulio tarną. Teigiama, kad jis turi galią išjudinti žemę. Drebkulio šaukiamasi tada, kai žemę drebina didelė audra.

Diviriksas

Diviriksas – eufemistinis Perkūno vardas. Diviriksas minimas Ipatijaus metraštyje, kur etimologizuotas kaip Dievo (dievų) rykštė, Dievo (dievų) rikis.