|
-> Toljanas, Tolanas (isp. Tollan, nah. Tōllān) – Mezoamerikos mitologema, literatūroje sutinkama, kaip miesto, buvusio toltekų sostine, pavadinimas. Asocijuojamas su realiais Tulos bei Teotihuakano miestais. Dėl mitologinės Toljano sąsajos su rojumi ar gausiai gyvenama vieta, nemažai Mezoamerikos vietovių turi priesagas tol-, tul- (Tula, Tola, Tolula, Čolula, actekų sostinė taip pat vadinta Toljan Tenočtitlanu).
[Daugiau…]
Nahualis, Nagualis (isp. Nahual, Nagual) – dvasia globėja Mezoamerikos tikėjimuose. Tai teriomorfinis angelas-sargas, pasireiškiantis gyvūno (jaguaro, kojoto, erelio ar kt.) pavidalu.
[Daugiau…]
Šipė Totekas (Xipe Totec) – actekų mitologijos mirštanti ir vėl prisikelianti dievybė, žemdirbystės, augalijos, metų laikų dievas. Dar vadintas Raudonuoju Teskatlipoka, kurio regionas ten, kur pateka saulė.
[Daugiau…]
Uicilopočtlis (Huicilopočtlis) („kairiarankis kolibris“, „burtininkas kolibris“) actekų mitologijoje – Tenočkų gentinis dievas. Svarbiausias Tenočtitlano dievas, įkūnijantis saulę zenite. Karo, dangaus, medžioklės, aristokratijos dievas.
[Daugiau…]
Tlalokas actekų mitologijoje – lietaus dievas. Ketvirtas pagal svarbą, archaiškas dievas.
Itin svarbus žemdirbiams, ankstesnis už Huicilopočtlį. Buvo labai daug Tlalokų, kurie valdė visus vandens išteklius.
Tlaloko žmona Čalčiuitlikuė – upių ir ežerų deivė. Jo sesuo Čikomekoatlė (Septynios gyvatės) – derliaus deivė.
Teskatlipoka („Rūkstantis veidrodis“) actekų mitologijoje – svarbiausias nahuatlių dievas. Nakties, mirties, šalčio, blogio, griovimo dievas, mūšių globėjas.
[Daugiau…]
Kecalkoatlis (Kukulkanas, Kokomacinas, Baltasis Teskatlipoka) („Plunksnuotoji gyvatė“) actekų mitologijoje – geras dievas, vienas iš aukščiausių actekų dievų. Nakties dangaus ir vėjų valdovas, žynių luomo, kultūros globėjas.
[Daugiau…]
|
|