Nut (Nuta, Nutė, Ni, Ne) egiptiečių mitologijoje – dangaus deivė. Epitetas Didžioji žvaigždžių motina liudija jos artumą kitoms deivėms motinoms: Mut ir Hator.
Heliopolio Eneadoje Nut buvo oro dievo Šu ir drėgmės deivės Tefnut dukra. Žemės dievo Gebo sesuo ir žmona, Ozyrio ir Izidės, Seto ir Neftidė motina. Ra motina ir duktė.
Vaizduojama kaip kosminė karvė, kurios papilvė nusėta žvaigždėmis. Ant savo nugaros nešanti Ra laivą: keturios karvės kojos, tai keturi Dangaus stulpai ir keturi tiesos ramsčiai.
Dar vaizduojama kaip nuogos moters kūno pavidalo skliautas, po kuriuo guli Gebas, o visą žvaigždėtą Nut kūną iškėlęs laiko dievas Šu, atskirdamas Dangų ir Žemę, t. y. Nut ir Gebą. Saulė leidžiasi į Nut burną, teka iš jos įsčių, o jos kūnas yra duatas – dausų ir sielų transformacijų pasaulis. Kadangi deivė Nut simbolizuoja horizontą, Žemę ji liečia tik rankų ir kojų pirštų galiukais, o jos vyras Gebas guli po ja, stovinčiu falu nukreiptu į ją.
Nut vardo hieroglifas reiškia „vandens puodynė“, manoma, kad tai gali būti susiję ir su vaisingumu.
Mitai
Pagal archajišką kosmogoninį mitą, iš Nut gimė saulė ir žvaigždės, ji tvarko jų judėjimą dangaus skliaute, bet kas vakarą Nut praryja savo vaikus – dangaus šviesulius, o kas rytą vėl juos pagimdo. Saulė Ra kiekvienos savo kelionės pabaigoje, po saulėlydžio, įeina į Nut burną ir kiekvieną rytą atgimsta iš Nut vulvos, tada pateka saulė. Todėl Gebas susipyksta su Nut, dievas Šu atskiria žmoną nuo vyro, palikdamas Gebą apačioje, o Nut pakeldamas į viršų.
Dieną Nut ir jos vyras Gebas, Žemės dievas, būna atskirai, tačiau kiekvieną vakarą Nut nusileidžia į Žemę jo aplankyti ir dėl to sutemsta.
Nut helėnų tapatinama su Rėja.
Palikite komentarą