Horas (Heru, Hara, Har, Hor, Hur) (graik. Horos) egiptiečių mitologijoje – Saulės dievas sakalo galva. Turi apie 20 skirtingų išraiškų. Vanago ar Sakalo pavidalo dievų pirminis vardas. Reiškia „aukštis, dangus“.
Horas Ozyrio ir Ra arba Amono ir Izidės sūnus, Hator vyras. Žemiškoje plotmėje jį įkūnija faraonas. Kiekvienas Horo vaikų atitinka vieną esminių žmogaus būties elementų: Amsetas – ka, Duamutefas – ba, Kebeksenufas – mumiją, Apepis (Hapis) – širdį.
Mitai
Bechdeto Horas visų pirma yra saulės dievas ir tamsos nugalėtojas, pagrindinis soliarinių mitų personažas.
„Sakmės apie Bechdeto Horą, Sparnuotąją saulę“. Sakmėje pasakojama, kad Horas lydi savo tėvą saulės dievą Ra kelionėje Nilu ir pirmasis pamato Ra priešus – krokodilą ir hipopotamą. Horas nugali Ra priešus ir už tai pelno dievų pagyrimą ir imamas vadinti Sparnuotąja saule. Sakmės tęsinyje Bechdeto Horas pavirsta Horu – Ozyrio ir Izidės sūnumi. Tai liudija abiejų Horo hipostazių artimumą, taip pat soliarinių mitų sąsajas su valdovo mitais.
Horas helėnų tapatinamas su Apolonu.
Palikite komentarą