Feniksas

Feniksas – šventas mitinis paukštis kai kurių tautų mitologijoje.

Egiptiečių mitologijoje feniksas – atgimimo simbolis. Vaizduojamas kaip gandras ar garnys ir vadinamas benu. Jis minimas ir Mirusiųjų knygoje.

Buvo tikima, kad jis gyvena 500 ar 1461 metus. Feniksas yra vyriškos giminės paukštis, turintis labai gražias auksines ir raudonos spalvos plunksnas. Apibūdinamas kaip vienas iš Saulės dievo Ra pavidalų ir garbintas Atumo ir Ra šventyklose. Kaip ir Saulės dievas, paukštis benu sukūrė pats save. Savo gyvenimo ciklo pabaigoje paukštis susineša lizdą iš cinamono šakelių, kuriame pats susidegina. Lizdas ir paukštis virsta pelenais, iš kurių iškyla naujas jaunas feniksas. Naujasis paukštis surenka senojo pelenus į kiaušinį iš miros ir nugabena į Egipte esantį Heliopolio miestą (graikiškai – Saulės miestas).

Graikai egiptietišką žodį benu pritaikė savo reikmėms (perėmė antrąją jo reikšmę – datulė), o šį mitinį paukštį pavadino phoinix (graik. tamsiai raudonas).

Graikai ir romėnai feniksą vaizdavo labiau panašų į gaidį ar erelį. Ši mitinė būtybė kas 500 metų susidegindavusi ir prisikeldavusi iš savo pelenų. Pagal graikų mitologiją, feniksas gyveno Arabijoje šalia šulinio. Auštant šis paukštis prausėsi šulinyje, o graikų Saulės dievas Apolonas (dar žinomas kaip Helijas) sustabdė savo karietą (Saulę), norėdamas jo pasiklausyti.

Kinų mitologijoje minimas paukštis Juan-ču (karščio paukštis). Manyta, kad šio paukščio pasirodymas reiškia gerovę ir aukštą moralės lygį valstybėje.