Basta

Egiptiečių mitologijoje Basta, Bastet, Baast, Ubasti arba Bastetė – džiaugsmo ir pramogų deivė.

Jos šventasis gyvūnas buvo katė, liūtas. Senovės Egipte katės buvo labai mylimos ir gerbiamos – jų gedėdavo visa šeima. Basta vaizduota moterimi su katės galva. Ji dažnai buvo tapatinama su deivėmis Muta, Tefnut, Hator ir Sechmeta. Svarbiausias Bastos kulto centras buvo Bubastis, kur stovėjo puošni šventykla. Herodotas (V a. pr. m. e.) rašo, kad Bastos šventės dienomis „vietinių žodžiais, neskaitant vaikų, čia susirenka apie 700 000 vyrų ir moterų“. Nors toks dalyvių skaičius ir kelia abejonių, bet Bastos populiarumą Senovės Egipte liudija tiek paprotys mumifikuoti negyvas kates ir laidoti jas, tiek nuostata, jog užmušti katę – sunkus ir mirtimi baustinas nusižengimas. Iš pradžių ji buvo Žemutinio Egipto deivė globėja, faraono gynėja, o vėliau – vyriausiojo dievo Ra gynėja. Naujosios Karalystės metu – 1570 – 1070 m. pr. m. e., 18, 19 ir 20-tos dinastijos valdymo metu – ji imta sieti su deive liūte Sekhmet, kuri buvo Aukštutinio Egipto karo deivė. Vidurinės karalystės metu naminės katės buvo laikomos šventais Bastos gyvūnais. Herodotas Bastą prilygina graikų deivei Artemidei. Basta buvo saulės deivė per beveik visą Senovės Egipto istoriją. Vėliau, į Egipto civilizacijos pabaigą, kai iš deivės liūtės Basta virto deive kate, senovės Egiptą užkariavę graikai pavertė ją mėnulio deive.