Asuros (Asura) (sanskritu: असुर, ásura, „turintis dvasią“, „bekūnis“, dgs. ásurās „karių genčių“) – vedų, induizmo ir Budizmo mitologijoje yra klasė dangiškųjų būtybių, turinčių būrimo galią, sukeliančią iliuzijas.
Asurai Hinduizme
„Rigvedose“ asuros gali būti dievais (aditjos; pirmiausiai, Varuna ir Mitra, po to – Agnis, Indra ir kt.) ir labai retai – dangaus demonai, dievų priešai. Tačiau „Atharvavedoje“ asuros traktuojamos jau kaip demonai (kai kada ir kaip žmonių priešai – VIII 6, 5; plg. „Kaušika sutra“ – 87, 16; 88, 1), tuo tarpu dievai čia vadinami tik kaip deva; Upanišadose dievai vadinami „sura“ – iš čia ir kyla asurų pavadinimo aiškinimas, kaip „nedievai“ (a – sura). Būtent šiuo laikotarpiu susiformuoja asurų priešpastatymas dievams. Vėlyvojo induizmo literatūroje asuros tampa aukščiausia demonų klase, taip pat priešpastatoma dievams.
Asurai Budizme
Asurų mitologija buvo perimta ir Budizme, kur jie tapo viena iš šešių prigimties būsenų, o taip pat viena keturių nelaimingųjų (kaip pretai, gyvūnai ir narakos gyventojai). Pagal galią jie stovi tarp žmogaus ir dievų (devų).
Jų gyvenamas pasaulis vadinamas Asuraloka ir tapatinamas su Meru kalnu. Asurai apgyvendinę jo paviršių ir jūras aplink jį. Jie susiskaldę klanais, vadovaujamais asurendrų. Svarbiausi asurų lyderiai yra Vemacitrin, Rahu ir Paharada.
Apie asurus buvo sukurtas mitas, kad jie kadaise gyveno danguje (Trajastrinse), tačiau Šakrui ten tapus valdovu, jie išvyti į žemę ir apgyvendino Meru kalną (kurio viršūnė sekia šį dangų). Jie kovojo su dievais, siekdami susigrąžinti teritorijas, tačiau karą pralaimėjo.
Palikite komentarą