Vėtra

Vėtra – sudvasinta vėjų būtybė.

Jos pasirodymą žmonės siejo su nenatūralia žmogaus mirtimi, dažniausiai su pasikorimu arba sušalimu kelionėje. Kai kur, kilus vėtrai, sakydavo: „Šiandien kas nors pasikorė“. Taip pat vėjas su pusnimis pakildavęs, kai kas nors žiemą mirtinai sušaldavo. Vasarą vėjas siautėdavo, jei kas paskęsdavo arba mirdavo staigia mirtimi. Vėtros pranešdavusios žmonėms besiartinantį didelį karą, kraujo praliejimą, pikto žmogaus arba raganos mirtį. Dažnai vėtros buvo siejamos ir su mirusiųjų vėlėmis. Tikėta, kad vėtra kylanti ir netinkamai palaidojus žmogų. Jos kauksmą žmonės aiškino vėlių vaitojimu, vaikų vėlių klyksmu ar verksmu, vėlių minios šauksmu ir pan.