Maras

Maras – senovės lietuvių mitologijoje buvo maro epidemijos sukėlėjas, kartais įgaunantis savarankiško dievo statusą. Kolera buvo Maro palydovė. 1638 m. Maras minimas Insterburgo bažnyčios vizitacinėje medžiagoje. Jam ypač aukojama maro metu.

Kartais, sakoma, kad Maras – Giltinės tarnas. Maras apibūdinamas kaip žydas nešinas maišu ant kupros ir keliaujantis po kaimus. Pvz., „Tas žydasnešnekęs nieko, nevalgęs nieko, tik vaikščiojęs. Ne tik užėjimu naikino, ale kad ir į katrą pusę papaūtęs dvasią – per devynias mylias nieko nelikę“. Gali būti Maras ganėtinai vėlai susietas su konkrečia epidemiologine liga. Slavų mitologijoje Mara – dvasia, vaiduoklis, mirties ir ligų deivė.