Laima

Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė.

Sakmėse ir etnografinuose šaltiniuose Laima dažniausiai – likimo lėmėja, likimo deivė. Folkloro siužetai pripažįsta vieną, dvi arba trys laimes. Savo funkcija laimės prilygsta romenų Parca, Fortuna, graikų Moiros, germanų Nornen.

Laima lėmė ne tik gimimą, bet ir tolesnį gyvenimo likimą. Nuo jos priklausė sėkmingas ar nesėkmingas žmogaus gyvenimas. Laimos lėmimas buvo laikomas nepakeičiamu. Kartais Laima veikia kartu su Giltinę, retkarčiais laikoma jos seserimi. Jei Laima susieta su žmogaus ir viso gyvojo pasaulio pradžia, tai Giltinė – su pabaiga.

Pirmą kartą laimė paliūdyta 1666 m. tekste. Dangaus dievybe ją laiko Matas Pretorijus kiek vėliau, tačiau tai nėra dažnas siužetas baltų folklore.

Svarbiausia deivės Laimos veiklos sritis buvo lemti gimstančiam kūdikiui likimą ir sekti, kad lėmimas pildytųsi. Be to, jai priklausė rūpintis naujagimiu ir gimdyve. Norint susilaukti didesnių deivės malonių, gimus kūdikiui, būdavo atliekamos sudėtingos apeigos su aukomis ir maldomis, skirtomis ne tik Laimai, bet ir žemės deivei Žemynėlei. Gimdymo metu moterys šaukdavosi deivės Laimos (Laimės) pagalbos. Gimus kūdikiui, atlikdavo tokias apeigas: pirmiausia pribuvėja kūdikį nuprausdavo šaltu vandeniu, Laimos prakaitu, paskui suvystydavo ir pakviesdavo tėvą, kuris pasveikindavo laimingai pagimdžiusią žmoną, pripildavo kaušelį gėrimo, melsdavosi už motiną ir kūdikį, dalį gėrimo nuliedavo ant žemės Žemynėlei, sakydamas: „Žemynėle, būk linksma! Žydėk mūsų rugiais, kviečiais, būk maloninga kūdikiui“. Po pasveikinimo išgerdavo kaušelį gėrimo ir duodavo gerti motinai, kuri gėrė irgi prieš tai pasveikinusi Žemynėlę. Paskui drauge su pribuvėja visi (išskyrus gimdyvę) susėsdavo už stalo, įduodavo kaušelį pribuvėjai ir melsdavosi į deivę Laimą, kuriai nuliedavo ant žemės gėrimo, kartu pasveikindami. Vėliau šiai deivei aukodavo dedeklę vištą, kuri turėjo būti juoda, balta, raiba, tik ne raudona. Vištą užmušdavo samčiu ir išvirdavo, saugodami, kad sriuba nenubėgtų (kad dalis maisto nepatektų deivei Gabijai). Išvirtą vištą valgydavo gimdyvė su kitomis moterimis, suklaupusios aplink stalą. Pribuvėja su kaušeliu rankoje melsdavosi ir gerdavo į giminių ir kaimynų sveikatą. Kaušelis turėjo apeiti aplinkui tris kartus. Pavalgę visi ką nors paaukodavo. Vėliau pribuvėja dėkodavo Laimai už sėkmingą gimdymą.

Laimės priskirtas likimas reiškiasi dalimi. Tikėjimuose yra gausybė ženklų ir pranašų dėl ateities. Pvz., gegutė kaip žmogaus gyvenimo saugotoja, gimimo, santuokos, mirties pranešėja.