Skandinavų mitologijoje Lokis (Lokas, Loduras) – klastingas asų grupės dievas, milžino Farbaučio ir Lauvėjos (vers. Nanos) sūnus, Sigiunos vyras.
Manoma, kad buvo ugnies milžinas, tačiau vėliau priimtas į asų tarpą. Su Sigiuna susilaukė Valio ir Narvio. Dievai keršydami Lokiui už nusikaltimus, jo sūnų Valį pavertė vilku, kuris tapęs žvėrimi perkando savo broliui Narviui gerklę.
Su milžine Angrboda susilaukė trijų pabaisų: milžiniškos jūrų gyvatės Jormundgando, mižiniško vilko Fenrio ir požemių karalystės valdovės Helės. Kai buvo pasivertęs kumele nuvilioti Asgardo statytojo žirgą Svadilfarį, nuo kurio vėliau pagimdė Sleipnį, aštuonkojį Odino žirgą. Sudaro dievų trijulę: Odinas, Lokis ir Henis.
Lokio santykiai su kitais dievais susiklosto neigimai, dėl šio asmenybės bruožų – klastingumo, piktumo ir žiaurumo. Kartais Lokio klasta teikia ir teigiamos naudos, atgaunami magiški daiktai. Lokis beveik visada naudoja sumanumą, o ne brutalią jėgą, kaip kad Toras. Veikia savo valia tiek asų, tiek kitų dievų bei milžinų pusėje.
Palikite komentarą