Leviatanas (hebr. לִוְיָתָן – „susuktas, vingiuotas“) – mitinė didžiulė jūrų gyvatė. Paminėtas Biblijoje, Senajame Testamente. Siejamas su piktąja dvasia, Šėtonu. Izaijo knygoje jo vardas – Rahabas. Vėliau jis siejamas su žalčiu. Modernioje hebrajų kalboje Leviatanas reiškia jūrų pabaisą.
Senovės Kanaano gyventojai turėjo mitą apie dievo Baalo kovą su septyngalviu slibinu.
Babiloniečiai turėjo mitą apie dievo Marduko kovą su deive Tiamat, kuri buvo vaizduojama kaip jūros pabaisa. Jos prototipu galėjo būti krokodilas, banginis ar begemotas.
Kai kurie kreacionistai biblinius pasakojimus apie leviataną sieja su tuo metu dar neišnykusiais pleziozaurais, kurie kartais pasitaikydavo žmonėms jūrose.
Palikite komentarą