Tiamat

Tiamat babiloniečių mitologijoje – pirmykščio sūraus vandens vandenyno personifikacija, kūrimo deivė. Tiamat susiporavo su Apsu, gėlavandeniu vandenynu ir pagimdė daug dievų.

Tarp jų Ea (išminties, burtų ir užkalbėjimų dievą), kuris susilaukė Marduko, vyriausio dievo. Mardukas užmušė Tiamat, perkirtęs ją pusiau. Viena kūno pusė tapo dangumi, o kita Žeme. Tiamat vaizduojama į drakoną panašia pabaisa, įasmeninčia pirmykštį chaosą, kuris turi būti įveiktas, kad būtų įvesta tvarka kosmose.